Ukmergės ligoninė šiuo metu veikia tik iš dalies. Po to kai vienai įstaigos darbuotojai vakar buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, suskaičiuota, kad išviso 127 asmenys turėjo kontaktą su šia sergančiąja. Dėl šios priežasties dalis ligoninės skyrių uždaryta.
„Situacija be abejo labai rimta, nes tie darbuotojai nebegali toliau dirbti ligoninėje, turi karantinuotis. Tai mes šiandien susirinkę ir perorganizavome ligoninės darbą. Yra skyrių kurie toliau nebegali funkcionuoti. Iškrenta visi tame skyriuje dirbę medikai“, – sako Ukmergės ligoninės vadovas Rimvydas Civilka.
Neveikia chirurgijos, traumatologinis, priėmimo ir reanimacijos skyriai. Kitos paslaugos suteikiamos.
„Lieka terapinio profilio skyriai. Pas mus ligoninėje dirbo kardiologinis skyrius, neurologinis, vidaus ligų skyrius. Tai visus ten esančius pacientus, kurių negalima šiai dienai išrašyti namo, mes sukėlėme į vieną skyrių, vidaus ligų, ir ten dirbs daktarai, kurie neturėjo kontakto su sergančia daktare“, – pasakoja R. Civilka.
Ligoninėje guli šiek tiek daugiau nei 100 pacientų. Visas trūkstamas paslaugas suteiks aplink Ukmergę esančios kitos ligoninės. Kaip medikė užsikrėtė koronavirusu, kol kas nežinia. Visuomenės sveikatos centro specialistai tikina, kad tai nėra įvežtinis atvejis.
Anksčiau viešumoje pasirodė informacija, kad Ukmergėje serga dvi, o ne viena gydytoja, tačiau po pakartotinio koronaviruso testo šie teiginiai nepasitvirtino.
Tiek ligoninės vadovas, tiek rajono meras norėtų, kad gydytojus, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais Sveikatos apsaugos ministerija tikrintų greičiau.
„Mes patys galvojam dėl vienkartinių testų, kad juos galėtumėme patys turėti, pasitikrinti, ypač medikų atžvilgiu, tai, manau, būtų labai svarbu ir ieškom patys kanalų, kaip gauti. Jeigu valstybė greičiau pasirūpintų tais dalykais, kiek įmanoma, tai būtų tikrai gerai“, – teigia Ukmergės r. meras Rolandas Janickas.
„Virusas pakankamai paplitęs plačiai. Netgi šiuo konkrečiu mūsų ligoninės atveju tiems medikams, jeigu galima būtų tuos greituosius testus šiandien, kurie yra įrašyta į kontaktinių asmenų sąrašą, tai būtų, manau, visiems ramiau, medikams žinoti, ar jie serga, ar ne“, – kalbėjo R. Civilka.
Tai trečia šalies sveikatos priežiūros įstaiga, kurios dalis personalo atsidūrė karantine dėl įsisukusio koronaviruso. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 51-as, o Vilniaus Šeškinės poliklinikoje 5-i su užsikrėtusiaisiais bendravę gydytojai dabar izoliuoti. Nors visi jie jaučiasi gerai, izoliacijos režimas jiems dar nesibaigė.
„Ir tai rodo, kokia yra vis tiktai pažeidžiama grupė – gydytojai, kadangi jie kontaktuoja su ligoniais ir aišku, jiems būtina turėti apsaugos priemones. Ir čia jau ne medicininės kaukės, o respiratorius su vožtuvais. Tai, na, infekcinių ligų centre, Vilniuje, tikrai netrūksta, bet, kiek girdėjau, kituose skyriuose tikrai trūksta. Ir skundžiasi medikai, kad jų nepakanka“, – sako gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis.
„Medikų bendruomenė ta paskutinė gynybos linija, kuri rūpinasi ne tik koronavirusu užsikrėtusiais žmonėmis, bet nepamirškime, kad yra mūsų medicinos įstaigose daugybė kitų ligonių. Medicinos priemonės pirmiausia turi būti teikiamos medikams, kad jie būtų saugūs ir kad kartu garantuotų ligonių pacientų saugumą“, – pasakoja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot infektologų, net ir neturintys jokių simptomų medikai turėtų būti tikrinami dėl koronaviruso, mat jie yra padidintoje rizikoje, nuolatos bendrauja su pacientais.
„Gydytojai net ir neturėdami jokių simptomų, esantys darbe, galėtų atlikti reguliarius tyrimus, reguliarias patikras dėl šio viruso, sakysime, vieną kartą per savaitę ar kas penkios dienos. Tai, manau, kad tas tikrai padėtų anksčiau išaiškinti ir tas labai padėtų medicinos personalui“, – teigia A. Ambrozaitis.
Anksčiau Aurelijus Veryga kalbėjo apie tai, kad specialiąsias priemones turi gauti tik infekuotus pacientus prižiūrintys gydytojai, sveikatos apsaugos ministras šiandien keičia toną, vardija milžiniškus kiekius apsaugos priemonių, kuriuos perka Lietuva.
„Kad įsivaizduoti kokie tai kiekiai yra užsakomi, tai vien tik tai respiratorių yra užsakoma 1,8 milijono. Beveik 6-i milijonai apsauginių kaukių. 1,8 milijono apsauginių chalatų. Tai yra didžiuliai kiekiai, kurie patenkins praktiškai visų įstaigų, net ir tų, kurios tiesiogiai nesusiduria su užsikrėtusiais pacientais, bet tikrai išsako ta poreikį“, – teigia A. Veryga.
A. Veryga viliasi, kad ši didžiulė siunta iš Kinijos Lietuvą pasieks greičiau nei per dvi savaites. Be to, dalį priemonių numatyta įsigyti per Europos Komisijos organizuojamą centralizuotą pirkimą. Lietuva yra pateikusi paraišką 300-ams tūkstančių respiratorių, 1-am milijonui vienkartinių kaukių, taip pat 400-ams dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų pirkti.