JAV ir NATO operacijoms Šiaurės Afrikoje ir Afganistane suduotas stiprus smūgis. Dėl to kaltas ne M.Gaddafi ar talibai, o patys amerikiečiai, kurie su šypsena stebi tokius naujus vandalizmo aktus kaip Korano sudeginimas. Mūsų politikos apžvalgininkas analizuoja šio iššūkio islamo pasauliui padarinius.
Taip jau susiklostė, kad savo išskirtinių knygų lentynoje saugau du Korano egzempliorius: vienas leistas 1986 m. rusų kalba, o kitą man padovanojo dabar jau miręs garsus Azerbaidžano rašytojas, kai ugningais 1992 m. lankiausi Čečėnijoje. Kaip yra sakęs rašytojas, šis šventasis raštas arabų kalba yra pašventintas, tamsiai žalias kietas viršelis išmargintas rytietiškais auksiniais ornamentais, ir, nors arabiškai nesuprantu, knyga man labai brangi...
Kuo čia dėtas Koranas?
Šiuos musulmonams šventus kūrinius ant stalo pasidėjau dabar, kai skaitau apie negarbingą vandalizmo aktą Jungtinėse Valstijose: kovo 20–ąją Floridoje, Geinsvile, savo bažnytėlėje „Dove World Outreach“, 30 tikinčiųjų akivaizdoje pastorius Terry Jonesas sudegino Koraną, pareiškęs, kad „mūsų tikslas yra įspėti dėl radikalių islamo elementų“. Negana to, kad jis vėliau dėl to atsiprašė, balandžio 22–ąją prie didžiausios JAV mečetės Mičigano valstijos Dirborno mieste ketina surengti antiislamišką mitingą. Manoma, kad ši akcija vyks tuo metu neatsitiktinai: pagal Grigaliaus kalendorių (LDK prie jo perėjo viena pirmųjų dar 1582 m.) pranašas Mohamedas yra gimęs 571 m. balandžio 20 ar 22 d.
Koranas pasirinktas materialiu taikiniu, siekiant įžeisti ir paniekinti musulmonus bei pažeminti islamą neva kaip agresyvią religiją. Šiaip jau Koranas čia niekuo dėtas. Tai Mohamedo surinktas 114 surų (apsireiškimų) rinkinys, pažodžiui reiškiantis pagrindinį stebuklų Stebuklą (arabų k. mu'jaza, reiškiantis negalintį, bejėgį, t.y. tai, ko negali padaryti paprastas žmogus). Svarbiausias Stebuklas musulmonams ir yra Koranas, bet pats Mohamedas neigė jį surinkęs ar parašęs, nes tai esą ne žmogaus kūrinys, be to, žinoma, kad pranašas buvo beraštis.
Kaip ten bebūtų, musulmonams Šventasis raštas – kaip krikščionims Biblija, į kurią sudėta visa žemiškoji ir nežemiškoji pasaulio išmintis. Todėl suprantama, kad, sudeginę šią knygą, Amerikos „netikėliai“ (nuo žodžio „tikėti“) pasielgė įžūliai ir beprotiškai.
Krikščionims paskelbtas karas
Tai dar būtų pusė bėdos. Islamo pasauliui tai buvo didelis iššūkis, ir Afganistane prasidėjo didžiuliai protestai, išsilieję į tikrus pogromus. Kandahare buvo užmušti devyni žmonės, daugiau kaip 70 sužeista, o Mazar e Šarife įsiutusi minia šturmavo Jungtinių Tautų būstinę, nužudė septynis užsieniečius ir penkis afganus, dviem iš jų nupjovė galvas. Slėptuvėje aptikę ISAF misijos vadovą rusų diplomatą Pavelą Jeršovą taip pat ketino linčiuoti, bet paleido, kai šis pareiškė išpažįstąs islamą.
Į gatves išėję jauni žmonės skandavo „Mirtis JAV“, „Mirtis Izraeliui“, „Mirtis Hamidui Karzai“. Žinoma, dalis kaltės verčiama ir Afganistano prezidentui, kuris, pataikaudamas Vakarams, niekaip neįstengia kontroliuoti situacijos be jų pagalbos. Išpuolis prieš JT būstinę buvo pats didžiausias nuo karo Afganistane ir antras po incidento Kabule 2009–ųjų spalį, kai žuvo penki Jungtinių Tautų misijos bendradarbiai.
Dželalabade buvo mėginta įsibrauti į karinius NATO objektus, bet užpuolikai, skandavę antiamerikietiškus šūkius, buvo atblokšti.
Laikraštis „Los Angeles Times“ rašo, kad įvykiai Afganistane taps didžiuliu smūgiu NATO prestižui, taip pat ir JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris žadėjo nuo liepos mėnesio pradėti išvesti savo kontingentą iš šios šalies. Beje, jis pasmerkė Korano sudeginimą ir JT būstinės užpuolimą. Apžvalgininkai mano, kad tai gali sukompromituoti ir JAV bei Aljanso operaciją prieš Libijos lyderį M.Gaddafi. Islamo pasaulis dabar ją traktuos ne kaip pagalbą sukilėliams, o kaip pasikėsinimą į musulmonų vertybes. Nenustebsime, rašo laikraštis, jei diktatoriaus šalininkų pagausės ir jie vėl pradės spausti savo priešininkus, o karinė pagalba jiems iš kitų arabų šalių sumažės.
Kuo atsigręš įžeidimas?
Bet kitą dieną, kai buvo sudeginta Korano kopija, vokiečių „Der Spiegel“ išspausdino šokiruojančias nuotraukas, kuriose matyti, kaip amerikiečių kareiviai pozuoja prie jų užmuštų afganų kūnų. Į tai visuomenė nekreipė dėmesio, nes Afganistanas tarsi priprato prie dešimtmetį užtrukusio karo, vadinamo Talibano teroristų naikinimu. Laikraštis „Christian Science Monitor“ aiškinasi, kodėl tie du įvykiai turėjo nevienodą rezonansą.
Afganai lyg ir susitaikė su tuo, kad užsienio kareiviai – kažkada tai buvo SSRS, o dabar NATO kontingentas – žudo taikius gyventojus ir tuo per visą pasaulį dar didžiuojasi. Nuo 2011–ųjų šalyje nėra ramybės, ir tai tapo natūrali Afganistano būsena. Kita vertus, šalyje tėra 28,1 proc. raštingų žmonių, todėl įžūlios ir įžeidžiančios fotografijos vokiečių žurnale ir internete pasiekė ne kiekvieną afganą. O štai Korano paniekinimas paliečia kiekvieną dorą musulmoną. Per šalį nuvilnijo pasipiktinimo banga, kurią dar sustiprino talibų raginimai duoti atkirtį tikėjimo priešams. Nuotraukos tik sustiprino negatyvų afganų požiūrį į tarptautines pajėgas, kurios čia tapatinamos su okupantais, o Korano sudeginimas tapo įžeidimu kiekvienam musulmonui.
Sudėjus kartu šiuos paniekinimo aktus (dar prisimename pranašo Mohamedo karikatūras Danijos spaudoje, tyčiojimąsi iš kalinių Abu Graibo kalėjime Irake ir t.t.), regione nesunku įpūsti pasipriešinimo ugnį, kuri tik sustiprina Talibano ir „Al Qaeda“ teroristinę veiklą. Pridurkime dar NATO operaciją prieš Libijos režimą, kuris tik stiprėja po tokių Vakarų iššūkių. Pakistano ekstremistai jau paskelbė, kad už pastoriaus T.Joneso galvą bus atlyginta 2,5 mln. dolerių...
***
Tuo tarpu nebaudžiamas dvasininkų radikalas nerimsta. Jis pareiškė sudeginsiąs dar keletą Korano kopijų, šitaip paminėdamas artėjantį Rugsėjo 11–osios dešimtmetį. JAV valstybės departamentas perspėjo savo gyventojus, kurie ruošiasi keliauti į musulmoniškus kraštus, būti atsargiems. Kaip atsaką į Korano paniekinimą, JAV veikianti amerikiečių ir islamo santykių taryba pradėjo propagandinę kampaniją „Skaityk, o ne degink“, per kurią žmonėms bus išdalyta 100 tūkst. musulmonų Šventojo rašto egzempliorių.
Česlovas Iškauskas