Jeigu Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pavyks pastatyti planuojamą kooperatinę pieno perdirbimo gamyklą, galėsime sakyti, kad ją iš tikrųjų pastatė du dešimtmečius trukę nesutarimai tarp pieno gamintojų ir pieno supirkėjų.
Kauno LEZ siūlo du sklypus
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kooperatyvui „Pienas LT“ pasiūlytos pasirinkti dvi vietos statyti pieno perdirbimo įmonę. „Iš pradžių numatyta skirti 3 ha su plėtra ateityje. Kooperatyvo vadovai informavo, kad gegužės mėnesį pateiks paraišką gauti paramą iš ES fondų. Kai tik paraiška bus patvirtinta, tada pasirašysime ir sklypo nuomos sutartį 99 metams“,– sako Kauno LEZ direktorius Vytas Petružis.
Sutartyje numatyta ne tik sklypo nuoma, bet ir prisijungimo prie infrastruktūros mokestis. Neoficialiai buvo teigta, kad jis sieks per 2 mln. Lt, tačiau V.Petružis šią informaciją kategoriškai neigia: „Toks mokestis yra, tačiau gerokai mažesnis. Žinau, kad Kėdainiuose ir Ramygaloje tokio mokesčio nebuvo prašoma, tačiau, mano žiniomis, nebuvo įrengta ir infrastruktūra. Manau, kad kooperatyvo vadovai apskaičiavo išlaidas ir suprato, jog Kauno LEZ siūlomos sąlygos yra palankiausios.“ Kauno LEZ šiuo metu dar yra 10 parengtų sklypų statyti įmones ir biurus bei viešbutį.
ES parems ir kooperatyvą
Anot kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko, Kauno LEZ, o ne pastaruoju metu dažnai spaudoje minėtas Ramygalos miestelis, pasirinkta dėl kelių priežasčių. Laiko liko nedaug, o Kauno LEZ teritorijoje jau yra parengta infrastruktūra, be to, nereikės gaišti laiko skelbiant žemės sklypo nuomos aukcioną.
Artėjant paraiškos teikimui projektas šiek tiek koreguojamas ir, remiantis įvairiais šaltiniais, jo vertė svyruoja nuo 90 iki 100 mln. Lt. Akcinių pieno įmonių vadovus tiesiog siutina žinia, kad daugiau nei pusę reikiamos sumos kooperatyvas turi galimybių gauti iš ES fondų. Štai AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas piktinasi, kad politikai taip išskirtinai remia naująjį kooperatyvą ir sako: „Neteisinga visų mokesčių mokėtojų pinigus skirti tokiam eksperimentui. Rinkoje turi būti vienodos konkurencijos sąlygos.“
Tačiau Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis šį kaltinimą atremia: „Šalyje veikiančios pieno perdirbimo įmonės nuo 2003 m., neskaitant kitų joms išmokėtų paramos priemonių, gavo daugiau kaip
90 mln. Lt ES paramos gamybai modernizuoti. Todėl įmonės neturėtų piktintis, kad į ES skiriamą paramą tokioms investicijoms pretenduoja ir kooperatinė įmonė.“Išsilaikys ne visos įmonės
AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius L.Sasnauskas prisipažįsta vis dar netikintis, kad nauja pieno perdirbimo įmonė bus pastatyta, tačiau pažada, kad dabar veikiančios pieno perdirbimo įmonės kooperatyvui netrukdys dirbti. Jis neslepia, kad pradėjusi veikti nauja įmonė padidintų įtampą vidaus pieno rinkoje.
„Gal ne visos pieno perdirbimo įmonės išsilaikys rinkoje, kitoms gal reikės mažinti darbuotojų skaičių. Žinau, kad naujoji įmonė tikisi „nusiurbti“ labai geros kokybės pieną, tokiu atveju likusioms įmonėms tektų aukštos kokybės pieno ieškoti kitose šalyse“,– nuogąstauja L.Sasnauskas.
Tačiau pieno perdirbėjai tikina, kad nei dabar veikiančios įmonės, nei kooperatinė pieno perdirbimo įmonė pieno gamintojams negalės pasiūlyti didesnių supirkimo kainų.
„Realizuojant pieno baltymus kooperatinei įmonei teks konkuruoti su Australijos ir Naujosios Zelandijos pieno perdirbimo įmonėmis. Konkuruoti bus sunku ar net neįmanoma. Neatsitiktinai iki šiol nė viena įmonė Baltijos šalyse pieno baltymų negamina, negaminame ir mes, nes žinome, kaip sunku pasaulinėje rinkoje realizuoti šią produkciją“,– sako L.Sasnauskas. Tačiau kooperatyvo vadovai ne kartą tikino, jog kaip tik perdirbto pieno produktų realizavimas bus jų stiprioji pusė.
Nusiteikę suteikti paskolą
Užsitikrinęs ES paramą kooperatyvas „Pienas LT“ lėšų antrajai investicijų pusei ieškotų bankuose. VL pakalbinti bankininkai prasitarė, kad su kooperatyvo vadovais jau kalbėjosi apie skolinimosi galimybes. Pokalbiai buvę neoficialūs, todėl detalės neskelbiamos. Tačiau skirtingų bankų atstovai palankiai vertina pieno gamintojų ketinimus. Bankininkus vilioja ES parama ir NMA kontrolė, be to, projektą remia Žemės ūkio ministerija.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad bankai problemų su žemdirbiais santykinai turi gerokai mažiau nei, tarkime, su statybininkais ar su bet kurios kitos ūkio šakos atstovais. Nors dėl krizės žemdirbiai prarado per milijardą litų, tačiau žemės ūkis rodo atsparumą krizei.
Naujoji kooperatinė įmonė iš pradžių ketina perdirbti 650 t pieno per dieną, vėliau– du kartus daugiau. Daug ar mažai? Svarbu, su kuo lyginsime. Kaimyninėje Lenkijoje tokia įmonė būtų laikoma nedidele, o štai Lietuvoje– viena stambiausių. Pasak L.Sasnausko, šiuo metu AB „Pieno žvaigždės“ per dieną perdirba apie 1 000 t pieno.
Galimybių plėsti gamybą netrūksta, nes Lietuva išsiderėtą pieno kvotą vykdo 84 proc. Yra ir kitų priežasčių, kurios skatina ūkininkus steigti kooperatinę perdirbimo įmonę. Tai– nesutarimai su pieno perdirbėjais dėl supirkimo kainų.
„Ūkininkai nuolat skundžiasi Vyriausybei dėl visoje ES vienų mažiausių pieno supirkimo kainų. Ši aplinkybė ir verčia ūkininkus imtis ryžtingų veiksmų ir atsakomybės patiems spręsti susidariusią situaciją. Svarbu, kad kooperatinės pieno perdirbimo įmonės įtaką pieno pramonei pajustų ir vartotojai– pieno produktų kaina parduotuvėse sumažėtų, tačiau tuo pačiu nebūtų nuskriausti ir pieno gamintojai“,– primena žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Albinas Čaplikas
