Konstitucinis Teismas penktadienį atmetė dar du prezidento Rolando Pakso advokatų prašymus, o vieną - patenkino. Be to, Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris R. Pakso atstovams dar kartą priminė, kad jie dalyvauja ne kur kitur - o Konstitucinio Teismo procese. Seimo atstovai sako, kad advokatų prašymų argumentai jau kone pasiekę absurdo ribą.
Penktadienio posėdyje Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti iš karto tris tarpusavyje susijusius veiksmus - trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį.
Šiuos veiksmus atitinkantis kaltinimas skelbia, kad R. Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui per teisėsaugos institucijas siekti paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovus ir akcininkus "dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią".
R. Pakso advokatai posėdžio pradžioje paprašė liudytoju į teismą pakviesti buvusios Seimo specialiosios komisijos pirmininką Pranciškų Žalkauską. Esą tik jis - komisijos išvadą ir joje išdėstytus kaltinimus savo parašu patvirtinęs atsakingas asmuo - galįs paaiškinti kaltinimų formuluočių esmę ir prasmę, kurios advokatai tikina nesuprantantys.
"Mums jo reikia čia, kad jis paaiškintų, ką komisija turėjo omenyje dėl kiekvieno kaltinimo ir dėl kiekvieną kaltinimą pagrindžiančių veiksmų", - aiškino advokatas Kęstutis Švirinas.
Konstitucinis Teismas atmetė šį advokatų prašymą ir konstatavo, kad "Prezidento atstovai nepateikė jokių argumentų bei motyvų, kad P. Žalkauskas iškviestas liudytoju galėtų pateikti kokių nors įrodymų ar ką nors žinotų daugiau nei yra byloje apie aplinkybes, susijusias su dabar tiriamais veiksmais".
Teismui atmetus minėtąjį kaltinimą, R. Pakso advokatai pateikė dar vieną prašymą - išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcionavimą patvirtinančius dokumentus, kurie patvirtintų, kad tos sankcijos buvo priimtos pagrįstai.
Prezidento advokatai sakė turį pakankamai abejonių dėl poros telefoninių pokalbių pasiklausymo pagrįstumo.
Seimo atstovas Raimondas Šukys, prašydamas atmesti šį prašymą, teigė, kad aiškintis telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcijų pagrįstumą yra ne šio - Konstitucinio Teismo - kompetencija.
"Jeigu mes eitume tuo keliu ir manytume, kad Konstitucinis Teismas turi ištirti ir buvusius veiksmus iki tol, tai galime patekti į tam tikrą aklavietę ir absurdišką situaciją, kad reikėtų tikrinti, ar teisėjas, kuris tą sankciją davė, buvo paskirtas teisėtai, ar nėra pasibaigęs jo įgaliojimų laikas ir taip toliau", - sakė R. Šukys.
Konstitucinis Teismas atmetė ir šį advokatų prašymą. Pasak E. Kūrio, informacija apie telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcijas yra gauta.
E. Kūris priminė advokatams, kad Konstitucinis Teismas nėra apygardos ir nėra apylinkės teismas.
"Čia nagrinėjami Respublikos Prezidento veiksmai tokie, kaip jie yra suformuluoti Seimo nutarime. Ir šie veiksmai yra Konstitucinio Teismo tyrimo objektas ir teismas teiks išvadą, ar tie veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Bet kokios užuominos apie tai, kad Konstitucinis Teismas gali nukrypti nuo tam tikrų nurodytų standartų - netinkami. Prašyčiau tą įsidėmėti", - sakė E. Kūris.
Po pertraukos prezidento advokatai KT pateikė dar vieną prašymą - iškviesti liudyti advokatą Juozą Gaudutį, kuris atstovavo Andriui Gumbiui, kurį Seimo specialioji tyrimo komisija įvardijo kaip dariusį spaudimą bendrovės “Žemaitijos keliai” akcininkams. Šį advokatų prašymą teismas nutarė patenkinti, juo labiau kad liudytojas buvo teismo salėje. Liudininkas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti Seimo komisijos suformuluoto kaltinimo, kad prezidentas R. Paksas įgaliojo savo patarėją Visvaldą Račkauską daryti įtaką bendrovės “Žemaitijos keliai” akcijų perleidimui R. Paksui artimiems asmenims. Liudininkas teigė, kad jis gali tik papasakoti akcijų perleidimo aplinkybes.
ELTA, OMNI naujienos
