Konstitucinis Teismas antradienį (05.13) skubos tvarka pradėjo nagrinėti teisės normas, kurių samplaikoje iškilo abejonių dėl naujojo Vilniaus mero Gedimino Paviržio ir jo pirmojo pavaduotojo Juozo Imbraso rinkimų teisėtumo.
Kai kurios Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos bei Vyriausybės nutarimas atleisti G. Paviržį iš Vilniaus apskrities viršininko pareigų nagrinėjami Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu. Ginčydami naujojo mero rinkimų teisėtumą, į šį teismą kreipėsi sostinės tarybos nariai Algimantas Vakarinas ir Kęstutis Masiulis. Jų skundo nagrinėjimas sustabdytas iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.
Vienas esminių ginčo motyvų yra tas, kad Vilniaus meru išrenkant 62 metų socialdemokratą G. Paviržį, posėdyje dalyvavo ir balsavo trys į miesto tarybą išrinkti Seimo nariai: socialliberalai Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas bei Lietuvos rusų sąjungos atstovas Vladimiras Orechovas.
Praėjusių metų gruodžio 24 dieną Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintus valdžių atskyrimo ir dvigubo mandato draudimo principus Seimo narys negali tuo pačiu metu būti ir savivaldybės tarybos nariu.
Vykdydamas šį nutarimą, sausio 28 dieną Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88' straipsniu įstatymą. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo normos dėl išrinkto savivaldybės tarybos nariu asmens tarybos nario mandato atsisakymo iki pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio pradedamos taikyti nuo kitos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų.
Toks reguliavimas leido kai kuriems asmenims per pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį eiti ir savivaldybės tarybos nario pareigas, ir Seimo nario pareigas, kurios, pareiškėjo nuomone, yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijai Konstitucinio Teismo posėdyje atstovavusi teisėja Nijolė Šidagienė akcentavo ypatingą kreipimosi specifiką, kai paraidžiui analizuojant teisės normas neatitikimo Konstitucijai tarsi ir nėra.
"Mes ginčijame ne pačias teisės normas, bet jų įsigaliojimo atidėjimo teisėtumą", - pabrėžė teisėja. Jos žodžiais, įstatymo pataisose numatyto reikalavimo pasirinkti vieną iš dviejų mandatų iki pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio atidėjimas iki kitų savivaldos rinkimų reiškia tai, kad Seimas dar kelerius metus palieka galioti dvigubo mandato principą, kuris jau pripažintas pažeidžiančiu Konstituciją.
Įstatymų leidėjo interesams atstovavęs Seimo Kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas Pranas Žukauskas siūlė į problemą žvelgti plačiau. Anot jo, atidėdamas griežtą mandatų atskyrimą iki ateinančios kadencijos savivaldybių darbo pradžios, Seimas siekė garantuoti teisinį tikrumą, stabilumą ir piliečių teisėtų lūkesčių apsaugą. Juk per 2002 metų rinkimus Seimo nariai dar galėjo tapti ir savivaldybių tarybų nariais, todėl nebuvo galima keisti įstatymų taip, kad po rinkimų savivaldybių tarybų narių teisinė padėtis pasikeistų taip kardinaliai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja balandžio 11 dienos Vyriausybės nutarimą, kuriuo G. Paviržis buvo atleistas iš Vilniaus apskrities viršininko pareigų.
Vilniaus apygardos administracinio teismo požiūriu, per balandžio 9 dieną vykusius mero rinkimus G. Paviržis faktiškai ir juridiškai dar buvo Vilniaus apskrities viršininkas, tad miesto tarybos posėdyje dalyvauti negalėjo. Nors prašymą atleisti iš pareigų Vyriausybei jis įteikė balandžio 7 dieną, atitinkamas nutarimas "Valstybės žiniose" buvo paskelbtas tik balandžio 16-ąją, tad nuo tada G. Paviržis ir laikytinas atleistu.
Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme nurodoma, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai jie ministro pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti paskelbiami "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose nenumatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta, kad jis turi atgalinio veikimo galią, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.
Vyriausybės interesams atstovavusi Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Budbergytė Konstitucinio Teismo posėdyje aiškino, kad minėtas nutarimas yra individualaus taikymo teisės aktas, kuriam neprivalu taikyti įstatymo dėl teisės aktų skelbimo tvarkos nuostatų. Pasak R. Budbergytės, minėtu nutarimu Vyriausybė tik įformino G. Paviržio valią nutraukti darbo santykius. Tai, kad jis atleistas iš darbo nuo prašyme nurodytos dienos, liudija įrašas "Sodros" knygelėje, todėl ginčijamas Vyriausybės nutarimas nesukėlė jokių problemų, pabrėžė R. Budbergytė.
Viešame posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo išdėstytas problemas, savo nutarimą Konstitucinis Teismas turėtų paskelbti ne vėliau kaip per mėnesį. Sulaukęs šio teismo išvadų, Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujins bylą dėl Vilniaus mero rinkimų teisėtumo.
ELTA
