Darbo partija, abejojusi, ar juridinis asmuo gali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu ir būti atsakingas už fizinių asmenų padarytą veiką, pirmadienį sulaukė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad tokios Baudžiamojo kodekso nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Šioje byloje buvo sujungta šešiolika bendrosios kompetencijos teismų, tarp jų ir Vilniaus apygardos teismo kreipimasis dėl Darbo partijos bylos, prašymų ir Seimo narių grupės prašymas.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas inicijavo Vilniaus apygardos teismo kreipimąsi į KT, kad šis išaiškintų tam tikrus juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn galimybės aspektus.
Pasak Darbo partijos advokato, kreiptis į KT reikėjo todėl, kad, ruošiantis bylai, nagrinėjant, kuo yra kaltinama partija ir analizuojant visą teisinę bazę, susijusią su juridinio asmens atsakomybe, paaiškėjo, kad Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis yra inkorporuotas į Baudžiamąjį kodeksą tarytum dirbtinai.
Pasak V. Bužinsko, šiuo atveju pažeidžiami tokie klasikinės teisės principai kaip teisė į gynybą, dvigubo nubaudimo, nubaudimo be kaltės ir kiti.
Kaltės perkėlimas juridiniam asmeniui, pareiškėjų nuomone, nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintais visų subjektų lygybės įstatymui, atsakomybės tik už kaltus veiksmus, visų asmenų teisės į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą, asmens baudžiamumo tik remiantis įstatymais, dvigubo nubaudimo draudimo ir teisinės valstybės principais.
Be to, pareiškėjų manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas nelygiaverčiai vertinti privačią įmonę ir valstybės ar savivaldybės įstaigą, kuri, skirtingai nei privati įmonė, negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį juridinio asmens atsakomybė siejama su fizinio asmens padaryta nusikalstama veika, nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl toks teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis iš Konstitucijos 31 straipsnio kylančius nekaltumo prezumpcijos, teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą imperatyvus.
Aiškindamas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad principas non bis in idem reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą, tačiau šis konstitucinis principas nepaneigia galimybės už tą pačią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patraukti du ar daugiau asmenų, kurių kaltė įrodyta. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už tam tikrus požymius turinčio fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką tą veiką padariusį fizinį asmenį ir juridinį asmenį, kuris pripažįstamas kaltu dėl to, kad tas fizinis asmuo jo naudai (ar interesais) padarė nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn, nepažeidžiant konstitucinio principo non bis in idem, už vieną veiką yra traukiami skirtingi subjektai: fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
Kaip jau skelbta, prokurorai įtaria, kad Darbo partija neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė 6 mln. litų žalą. Prokurorų teigimu, V. Uspaskichas gaudavo neoficialią lėšų ataskaitą ir yra kaltas dėl dvigubos buhalterinės apskaitos vedimo.
V. Uspaskichas savo kaltės nepripažįsta, o partijos bylą laiko politizuota.
