Europos krikščionis demokratus ir konservatorius vienijančios Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos Europos Parlamente (EP) nariai nevienareikšmiškai vertina Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projektą.
Šią savaitę Kopenhagoje vykusiame didžiausios ir įtakingiausios EP frakcijos susitikime Konstitucinės sutarties projektas sulaukė ne tik pagyrimų, bet ir kritiškų balsų, taip pat ir iš Lietuvos bei Latvijos atstovų.
Susitikime Kopenhagoje kalbėjęs Seimo stebėtojų delegacijos EP narys konservatorius Vytautas Landsbergis pasigedo sutarties preambulėje Dievo ir krikščionybės paminėjimo bei BNS korespondentui išsakė susirūpinimą dėl siekių spręsti bendrus ES užsienio ir saugumo politikos reikalus dauguma balsų.
ELP frakcijos Europos Parlamente pirmininkas Vokietijos delegacijos narys Hansas Gertas Poetteringas (Poteringas) susitikimo pabaigoje konstatavo, kad Konstitucinė sutartis yra "sėkmingas kompromisas" ir "geras pagrindas" spalį prasidedančiai Tarpvyriausybinei konferencijai, turėsiančiai parengti galutinį sutarties variantą.
Su tokiu vertinimu nesutiko buvęs Lietuvos konservatorių lyderis. "Tai ne kompromisas. Iš visai blogo (projekto - BNS) padarytas mažiau blogas", - Kopenhagoje BNS sakė V. Landsbergis.
Jo nuomone, sutarties projektas yra "dar gana žalias ir daug kur vienašališkas", tiek Dievo, tiek mažųjų valstybių atžvilgiu.
Kopenhagoje vykusiame susitikime kalbėjęs Lietuvos konservatorius pabrėžė, kad būtina taisyti Konstitucinės sutarties preambulę, grąžinant į ją Dievą bei pabrėžiant krikščionybę kaip Europos tapatybės bruožą.
"Esmė yra preambulėje. Dievas buvo ištrintas. [...] Ar gerasis Dievas yra šio Konvento pasmerktas emigruoti ir atlikti vieno didžiųjų Europos emigrantų vaidmenį JAV?", - susitikime sakė konservatorius.
Komentuodamas siūlymus spręsti bendrus ES užsienio ir saugumo politikos klausimus balsų dauguma, V. Landsbergis BNS korespondentui išreiškė nuogąstavimų, kad tai gali sukelti grėsmę Lietuvos interesams.
"Vakarinės Europos dalies valstybės, neturinčios mūsų patyrimo, nenumato kai kurių negerų perspektyvų, kurios gali kilti atsisakius vienbalsiškumo principo, nes vienbalsiškumo principas palieka kiekvienai valstybei apginti savo interesus", - pabrėžė V. Landsbergis.
"Mūsų atveju centralizuotos Europos valdžios susitarimas su kuo nors, kas nėra Europos Sąjunga, bet mūsų sąskaita gali būti labai nemalonus ir pavojingas", - pažymėjo jis.
Įtvirtinti daugumos balsavimo principą priimant sprendimus dėl bendros ES užsienio ir saugumo politikos siūlo EP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Vokietijos delegacijos narys Elmaras Brokas.
Susitikime Kopenhagoje jis paragino pakoreguoti Konstitucinės sutarties trečiosios ir ketvirtosios Konstitucinės sutarties nuostatas, susijusias su sprendimų priėmimo mechanizmu. "Tai nėra vien tik techniniai klausimai, kaip dažnai teigiama, bet labai svarbūs politiniai klausimai", - pažymėjo jis.
Dabar parengtas Konstitucinės sutarties projektas numato, jog Europos sprendimai, susiję su bendra užsienio ir saugumo politika, turi būti priimami Europos Tarybos ir Ministrų Tarybos visais balsais, išskyrus išimtinius atvejus.
Sutarties projektas numato, kad net ir tokiais atvejais valstybės turi teisę užkirsti kelią balsavimui Ministrų Taryboje, o jos veto gali pakeisti tik visų balsų sprendimu Europos Viršūnių taryba (EVT).
Iš principo tai reiškia, jog vienai šaliai pasipriešinus daugumos balsavimui Ministrų Taryboje, ji tai gali padaryti ir EVT.
BNS žiniomis, yra siūlomos Konstitucinės sutarties pataisos, kurios leistų EVT atmesti šalies veto balsų dauguma.
Taip pat siūloma EVT spręsti balsų dauguma klausimus, kurie teikiami bendru ES užsienio reikalų ministro ir Europos Komisijos sutarimu.
Kitas Lietuvos Seimo stebėtojų delegacijos EP narys Egidijus Vareikis skeptiškai įvertino siekį, jog Europa visada būtų vieninga užsienio politikoje. "ES turi kalbėti vienu balsu, bet tas balsas turi būti protingas. Jeigu tas balsas yra vien tik tam, kad būtų kitaip ne Amerika, tai yra šaltojo karo meto nuostata", - BNS sakė E. Vareikis.
Kopenhagoje vykusiame susitikime kai kurių stojančių valstybių atstovai taip pat kritiškai vertino Europos Komisijos formavimo principus. Nicos sutartis numatė, kad išsiplėtus Europos Sąjungai kiekviena valstybė turės po vieną komisarą.
Dabar parengta Konstitucinė sutartis numato, kad po 2009, kai ES bus 25 ar 27 valstybės, bus tik keturiolika balsavimo teisę turinčių komisarų, kurie keisis rotacijos principu. Kitos šalys turės teisę deleguoti komisarus be balso teisės.
Per pietus su žurnalistais ELP frakcijos pirmininkas H. G. Poetteringas mažųjų šalių nuogąstavimus dėl Europos Komisijos formavimo pavadino "psichologine problema".
Tačiau pakeliui į Europos Sąjungą referendumo slenkstį turėsiančioms perlipti Latvijai ir Estijai gali būti ir rimta politinė problema paaiškinti rinkėjams numatomas permainas.
Latvijos delegacijos EP ir Konvente narė Lienė Liepina BNS teigė mananti, kad su rinkėjais reikia kalbėti atvirai apie būsimą ES.
"Aš nesu patenkinta dėl šios Konstitucijos, nes mes turime labai mažai įtakos, ypač Europos Komisijoje. Didžiosios valstybės bando gauti daugiau įtakos", - BNS sakė L. Liepina.
"Jeigu mes neturėsime komisaro, mes nesijausim dalyvaujantys sprendimų priėmime", - pažymėjo ji, pridūrusi, kad siūlymas turėti komisarą be balso teisės yra "nelogiškas".
Buvęs Europos Komisijos pirmininkas, dabar EP narys Jacques’as Santeras (Žakas Santeras) Kopenhagoje pareiškė susirūpinimą, kad Konvente pirmą kartą iškilo priešprieša tarp didžiųjų ir mažųjų valstybių ir tai gali paveikti naujų narių požiūrį į Europą.
Tačiau Egidijus Vareikis kalbėdamas su BNS korespondentu siūlė nesureikšminti klausimo, ar Lietuva turės savo komisarą Europos Komisijoje, ar ne. "Tie dalykai yra svarbūs tik emociškai: štai mes turime komisarą, štai esame lygūs", - sakė E. Vareikis.
Jis pažymėjo, jog "svarbu, kad mažos šalys neišpuiktų ir nepradėtų griauti ES dėl savo mažų šalių didelių ambicijų".
ELP frakcijai, be V. Landsbergio ir E. Vareikio, taip pat priklauso ir susitikime Kopenhagoje dalyvavo krikščionių demokratų lyderis Kazys Bobelis bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovas Gintaras Didžiokas.
ELP vienija 232 tikruosius narius ir 69 stebėtojus iš dešimties stojančiųjų valstybių. Lietuva visateise ES nare tikisi tapti 2004 metų gegužės 1 dieną ir tų pačių metų birželį surengti rinkimus į EP.
BNS
