Tuo metu opoziciniai konservatoriai teigia, kad ministrė dėl to turėtų prisiimti politinę atsakomybę.
„Situacija, aš manau, yra visiškai normali. Šiuo metu yra laikini vadovai, kurie tas pareigas eina visiškai tinkamai. Mes procesus stebime tai, kas vyksta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė M.Vainiutė.
Ji dalyvavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje dėl konkursų organizavimo ministerijai pavaldžiose įstaigose ir vadovų paskyrimo.
Teisingumo ministerija pastaruoju metu rengė atrankas vadovauti Kalėjimų departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Registrų centrui, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau nė vienas vadovas nepaskirtas.
„Kiekvieno konkurso atveju situacija yra visiškai skirtinga. (...) Dėl kiekvieno konkurso mes turime paaiškinimus ir tikime savo teisumu“, – sakė teisingumo ministrė.
„Kiek girdėjau, ir kitose ministerijose pastarosiomis dienomis su konkursais irgi ne visai sklandžiai vyksta“, – tvirtino ji.
Kalėjimų departamento direktoriaus konkursą laimėjęs buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius nepaskirtas į pareigas, nes anksčiau yra vadovavęs šiam departamentui, o ministrė teigė norinti permainų įkalinimo įstaigų sistemoje. Paskelbta nauja atranka į šias pareigas.
„Tikrai normali situacija. Pavyzdžiui, dėl Kalėjimų departamento vadovo asmuo turi pasitikrinti sveikatą, ar tam tikri jo fiziniai duomenys leidžia eiti tas pareigas“, – M.Vainiutė aiškino, kodėl šis departamentas nuo kovo neturi nuolatinio direktoriaus.
Registrų centro vadovo konkursą laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus atsisakė pareigų, o antrą vietą užėmęs Arvydas Bagdonavičius į jas nepaskirtas, kol Seimo Antikorupcijos komisija tiria elektroninės sveikatos sistemos e-sveikata projekto įgyvendinimą. Už šį projektą Registrų centre buvo atsakingas A.Bagdonavičius.
„Kai Antikorupcijos komisija pateiks savo išvadas, ji turi tai padaryti iki gruodžio 5 dienos, tada bus priimtas sprendimas. Čia yra sprendimas tik atidėti paskyrimą. Tai nereiškia, kad jis negali būti paskirtas“, – antradienį tvirtino M.Vainiutė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atranka pasiekė Konstitucinį Teismą. Visi trys šios atrankos dalyviai surinko vienodą balų skaičių. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pirmumą konkursuose eiti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus, ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vyriausybė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar toks reguliavimas nėra diskriminacinis.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vadovo neturi, nes teisingumo ministrės teiktas kandidatas Darijus Beinoravičius į šį postą atsiėmė savo kandidatūrą. Jis teigė nenorįs, kad jo paskyrimas mestų nepagrįstą šešėlį ministrei. Mat buvusį bendradarbį D.Beinoravičių M.Vainiutė teikė skirti inspekcijos vadovu nepaisydama, kad šis per konkursą surinko mažesnį balų skaičių, nei jo konkurentė Dijana Šinkūnienė, šiuo metu laikinai vadovaujanti inspekcijai.
Po pokalbio su ministre TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis abejojo, kad susidariusią situaciją galima pavadinti sutapimu. Jis ragino M.Vainiutę prisiimti politinę atsakomybę.
„Nemanau, kad tai yra sutapimas, kad keturi vadovai nepaskirti vienu metu. Ministrė mano, kad tai yra sutapimas. Tokio pobūdžio sutapimo nelabai įsivaizduoju. Kalbu apie politinę atsakomybę, – antradienį BNS sakė G.Landsbergis. – (...) Mano supratimu, ministrė turi prisiimti atsakomybę už tą netvarką, kuri vyksta.“
„Ministrė užsimena, kad galbūt čia yra ir kokių nors interesų, išlendančių iš kažkur, galbūt kažkokie riboto naudojimo dokumentai, atsirandantys jau įvykus konkursui, kurie neleidžia tam pareigūnui užimti pozicijų. Bet kas yra atsakingas už visa tai? Ministrės paklausiau, ar ji jaučia paramą Seime likti ministre, ypač socialdemokratų. Ministrė pasakė, kad ji nežino. Akivaizdu, kad tokios paramos daug nėra, ji mažėja“, – teigė konservatorių lyderis.
