Tokią parlamentarų Lauryno Kasčiūno, Vytauto Kernagio ir Pauliaus Saudargo siūlomą sistemą kai kurie kino kūrėjai vadina cenzūra.
Seimo nariai teigia taip reaguojantys į propagandos sklaidą per Lietuvoje platinamą kino produkciją iš Rusijos.
„LRTK priskyrus tokią kontrolės funkciją, komisija už kino filmų, kuriuose būtų aiškiai įžvelgiama priešiška propaganda ir dezinformacija, rodymą kino teatrams galėtų taikyti poveikio priemones, pavyzdžiui, įspėjimą, įpareigojimą nutraukti tokio filmo rodymą ar piniginę baudą“, – pranešime sakė L.Kasčiūnas.
„Tokio pobūdžio pasisakymai kaip „nemaišykite meno ir politikos“, „menas nėra cenzūruojamas“ Rusijos informacinio ir kultūrinio karo kontekste man primena sistemingą žaliųjų judėjimų veikimą Šaltojo karo metais, kai jų aktyvistai blokuodavo ar protestuodavo prieš JAV karines pajėgas, kurių tikslas – atgrasinti sovietus ir apriboti jų galią“, – pridūrė jis.
Anot konservatorių, poreikis kreipimuisi atsirado, kai Lietuvos kino teatruose pradėti rodyti „filmai, pristatomi meniniais, iškreipiantys istorinius faktus ir dezinformuojantys visuomenę“.
„Kyla klausimas – ar tokie filmai yra menas? Nors dažnai pasigirsta balsų, kad neva nereikia painioti meno ar kultūros su politika, tačiau Rusija, vykdydama informacinį karą, dažnai kultūrą naudoja politiniais tikslais. O būtent per kultūrą priešiška propaganda geriausiai pasiekia žmonių sąmonę“, – sakė P.Saudargas.
Seimo nariai siūlo, kad kinas būtų vertinamas pagal Visuomenės informavimo įstatyme numatytą straipsnį dėl neskelbtinos informacijos.
Čia numatyta, jog draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos konstitucinę santvarką, kėsintis į Lietuvos suverenitetą, teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę.
Įstatymas taip pat draudžia kurstyti karą ir neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe.
Be to, visuomenės informavimo priemonėse draudžiama propaguoti, reklamuoti žalingus įpročius, narkotikus, platinti šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų ar žeminančią jo garbę ir orumą informaciją.
Čia taip pat numatytas draudimas propaguoti ar reklamuoti žalingus įpročius, narkotines ar psichotropines medžiagas.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos vadovas Arūnas Matelis parlamentarų siūlymą pavadino radikaliu ir vedančiu link cenzūros.
„Aišku, kad Rusija bando daryti įtaką per viską – per žiniasklaidą, per koncertus, filmus ar knygas. Bet toks pasiūlymas reikštų, kad visi filmai būtų kontroliuojami pagal turinį“, – pirmadienį BNS sakė kino režisierius ir prodiuseris.
„Joks meno kūrinys šiaip nėra kontroliuojamas pagal turinį jokioje Europos valstybėje, nebent tik pačioje Rusijoje“, – pridūrė jis.
A.Matelis teigė, kad su propagandą skleidžiančiu Rusijos kinu Lietuvos politikai turėtų kovoti skirdami daugiau lėšų vietos produkcijos kūrėjams ir taip didinti lietuviško kino kiekį bei kokybę.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas tvirtino, kad jeigu jai bus priskirta funkcija kontroliuoti kino turinį, komisijai reikės daugiau pinigų papildomam personalui ir įrangai.
„Jeigu mums bus pavesta tokia funkcija, vykdysime“, – BNS sakė jis.
Ši komisija pastaraisiais metais apie dešimt kartų keliems mėnesiams ribojo rusiškų televizijos kanalų transliacijas dėl jų žinių laidose rodytos neskelbtinos informacijos.
