Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų išleistas leidinys „Žmonių istorijos“, kuris buvo pridėtas prie vieno šalies dienraščių, sukėlė didelę sumaištį, internetas tiesiog mirga nuo komentarų, kritikos ir susižavėjimo tokiu rinkodaros žingsniu.
Kyla klausimas, ko siekė konservatoriai, rinkėjus viliodami ne darbais ar pažadais, kaip tai daroma prieš rinkimus, o savo geltonkasės partijos kolegės Agnės Bilotaitės sugebėjimais kepti duoną, Seimo pirmininkės žvejybiniais ypatumais ir Manto Adomėno pasirinktų knygų sąrašu.
Žurnalas „Žmonių istorijos“ (nuotr. Balsas.lt)
Leidinio tikslas – kad apie jį kalbėtų
„Nieko panašaus mes nesame matę, leidinio tikslas buvo ne patį leidinį išleisti, o padaryti taip, kad apie tai būtų kalbama“, – pastebėjo viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Pasak jo, prieš rinkimus komunikacinėje erdvėje didžiausia kova vyksta dėl tų rinkėjų, kurie dar neapsisprendė, už ką balsuos, taip pat siekiama aktyvuoti tuos, kurie teigiamai nusistatę tavo atžvilgiu, bet gali į rinkimus neateiti.
Tokį savo veidą parodę konservatoriai automatiškai bando pasiekti auditoriją, kuriai galbūt netiktų jų programinės nuostatos, tačiau įtiktų ir patiktų humoro jausmas.
Žurnalas „Žmonių istorijos“ (nuotr. Balsas.lt)
„Turėtume omeny, per kokią auditoriją tai praėjo, visų pirma, internetas ir žmonės, naudojantys išmaniuosius telefonus, automatiškai yra jaunesni, modernesni ir jie šitą humorą visai kitaip priima“, – svarstė A. Katauskas.
Pašnekovas patikino, kad tokiu atveju, jei leidinys būtų skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, galima būtų teigti, kad konservatoriai persistengė.
„Galima sakyti, kad tai pataikavimas visų skoniams, bet visi politikai siekia pasiekti kiek įmanoma platesnę auditoriją. Tie žmonės, kurie laukia žingsnio ir sulaukia, gali būti pasipiktinę, bet, matyt, partija yra labai gerai paskaičiavusi, kad ta dalis, kuri pasipiktins, yra gerokai mažesnė, negu ta, kuri pasakys, kad jie šaunuoliai“, – teigė jis.
A. Užkalnis – kabliukas jaunimui
Duskit pavidolei (nuotr. Balsas.lt)
Vertindamas brūkšniniame kode užfiksuotą ekscentriško publicisto Andriaus Užkalnio frazę „Duskit pavidolei“ ir tai, kad Mantas Adomėnas, būdamas šio leidinio redaktoriumi, kratosi atsakomybės ir tikina, kad nieko apie ją nežinojo, A. Katauskas nebuvo linkęs tikėti sąmokslo teorijomis: „Mums ne dvylika metų, kad patikėtume tokiais dalykais.“
Įžymaus žurnalisto įtraukimas į leidinį ir jo odė, skirta konservatoriams, tai dar vienas rinkodaros triukas, kai visuomenės nuomonės formavimui pasirenkamas nešališkas nuomonės lyderis, juk A. Užkalnis nepriklauso konservatorių gretoms, tačiau jis yra tas žmogus, kurį atpažįsta ir mėgsta jaunimas.
„A. Užkalnis skirtas jaunimui. Konservatoriai jį drąsiai naudoja. Tai daug geriau nei pasiimti sportininką, kurį žino siaura sportininkų grupė, gerbėjai. Dabar prasideda turgus, kur kokia įžymybė atsidurs. Jie tai daro labai sistemingai, atsirinkdami, o toks žmogus sukelia triukšmą“, – pastebėjo specialistas.
Anot jo, puiku, kad konservatoriai sugebėjo A. Užkalnį pritraukti prie savęs arba suderino, kad jis jų nekritikuotų.
Dauguma renka ne pagal darbus
Paklaustas, ar dera tokiu būdu patraukti rinkėjus savo pusėn, A. Katauskas teigė, kad rinkiminės kampanijos metu tam tikras rimtasis turinys, t.y. diskusijos ir debatai, būna nukreiptas į rinkėją, kuris renka prieš tai pasiskaitęs, ką partija sako, tačiau didžioji dauguma rinkėjų nėra tokie.
„Jeigu nors pusė tokių būtų, tai kai kurios partijos, kurios kažkada buvo sudarytos iš šoumenų, niekaip negalėjo praeiti į Seimą, todėl akivaizdu, kad renkasi pagal ką kitą“, – konstatavo jis.
A. Bilotaitė – naujas partijos veidas
Žurnalas „Žmonių istorijos“ (nuotr. Balsas.lt)
Pasak viešųjų ryšių specialisto, leidinys turi visus viruso požymius: žmonės vienas kitam jį siuntinėja, platina, juokiasi, o palaipsniui nebus tokių, kurie neatpažins politikės veido, kuris yra ant žurnalo viršelio. „Mano nuomone, partijoje atsiranda veidas, kuris ilgam laikui ateina į darbą“, – svarstė jis.
A. Bilotaitės kandidatūros viršeliui pasirinkimą specialistas vėl gi paaiškino duokle jaunimui. „Pasirinktas jaunas, darantis greitą karjerą asmuo, kuris yra iš to paties tarpo. Skirtingoms auditorijoms yra siunčiamos skirtingos žinutės. <...> Strategiškai, ten kur reikia rimtumo, rimtumas yra, o kur reikia šou, yra šou. Jie (konservatoriai – aut.past.) labai gražiai derina ir manau, kad šioje vietoje jų pasirinkta strategija – suderinti skirtingus dalykus, nes rinkėjai yra absoliučiai skirtingi“, – paaiškino A. Katauskas.
Abejonių kelia auditorijos tikslingumas
Kitas viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigė, kad nors leidinys ir įdomiai ir gražiai padarytas, jam atrodo keistas auditorijos pasirinkimas.
„Tą leidinį gavęs buvau maloniai nustebęs, kad jis yra įdomus, gražiai padarytas, puikiai atrodo ir yra pilnas istorijų, kurių mes apie konservatorius nesame girdėję per visą jų kadencijos laikotarpį. <...> Tačiau jei tai patinka man, dar nereiškia, kad patiks konservatorių rinkėjui“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad ta auditorija, kuri skaito tokio tipo žurnalus, yra nelabai ta auditorija, kurią konservatoriai turi daugiausiai šansų suvilioti.
Žurnalas „Žmonių istorijos“ (nuotr. Balsas.lt)
„Toks leidinys būtų tikęs liberalų, darbo arba socialdemokratų partijoms, nes labiau orientuojasi į masinį rinkėją, kuris yra pasiekimas tokio tipo komunikacijos priemonėmis. Konservatorių rinkėjas paprastai būna labiau politiškai apsisprendęs ir jam tokio tipo komunikacija yra mažiau svarbi“, – teigė jis.
M. Katkaus manymu, tie, kuriems ši komunikacija tinka, yra šiaip nusiteikę prieš konservatorius ir net gi jei jiems šis leidinys priimtinas, vargu, ar jie balsuos už juos. „Žmonių istorijų“ leidimą specialistas pavadino pinigų švistelėjimu į balą, nes tikimybė, kad už juos balsuos ta auditorija, kuriai tai patiko, nėra didžiulė.
Žurnalas „Žmonių istorijos“ (nuotr. Balsas.lt)
