Konservatoriai teigia, jog paremtų interpeliacijos G. Kirkilui iniciatyvą bei ragina atsistatydinti švietimo ir mokslo ministrę R. Žakaitienę.
Mokytojams žadant toliau tęsti streikus, konservatoriai teigia, jog švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė turėtų atsistatydinti, nes ji visiškai praradusi mokytojų pasitikėjimą.
Jie taip pat palankiai žiūri į partijos „Tvarka ir teisingumas“ iniciatyvas pradėti nepasitikėjimo socialdemokratų premjeru Gediminu Kirkilu procedūrą, tačiau norėtų, jog ji būtų siejama ne tik su „Leo LT“ bei kitomis energetikos sektoriaus problemomis.
Konservatoriai kaltina Vyriausybę neveiklumu ir aplaidumu sprendžiant ir kitas valstybės problemas, pavyzdžiui mokytojų atlyginimo klausimą. Todėl A. Kubilius teigia, jog „nemato priežasčių, kodėl reiktų išsaugoti tokį Premjerą ir Vyriausybę“. Tai Tėvynės sąjungos lyderis A. Kubilius pareiškė pirmadienio ryte vykusios spaudos konferencijos metu.
Ministras pirmininkas G. Kirkilas „Žinių radijui“ šiandien sakė, jog atsistatydinti neketina, nes „tai būtų bėgimas nuo atsakomybės“ ir teigia, jog Vyriausybė daro viską, kad dabartinės problemos būtų išspręstos.
Konservatorių pareiškime teigiama, jog Švietimo srityje bręstanti gili ir ilgalaikė krizė yra užsitęsusio socialdemokratų valdymo pasekmė. Jų valdymo metu švietimui skiriamų biudžeto išlaidų dalis nuo 27 proc. 2002 metais sumažėjo iki 18 proc. 2008 metais.
Be to, Vyriausybė ir toliau nevykdo mokytojams duotų įsipareigojimų, o pažadai didinti mokytojų atlyginimus 20 proc. nuo šių metų rugsėjo mėnesio kelia daug pagrįstų abejonių: Vyriausybė nesiūlo peržiūrėti valstybės biudžeto, o Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisijos pareigūnai jau dabar perspėja, jog Lietuva greičiausiai nepajėgs įvykdyti prisiimto biudžeto pajamų plano.
Konservatoriai taip pat reikalauja peržiūrėti biudžetą ir nedidinant biudžeto deficito kovo mėnesį 20 proc. pakelti mokytojų atlyginimus.
Tuo tarpu R. Žakaitienė teigia, jog buvo ieškoma visų variantų, kad šįmet mokytojų atlyginimai pastebimai išaugtų. „Jie didėja, kaip dar niekada nedidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį“, - kalbėjo R. Žakaitienė.
Ji tikina, kad ilgalaikė atlyginimų kėlimo programa garantuos, jog per ateinančius trejus metus mokytojų atlyginimai išaugs 60 proc. – mažiausiai uždirbančio mokytojo atlyginimas turėtų prilygti šalies uždarbio vidurkiui.
Šiandien turi vykti Vyriausybės ir profsąjungų atstovų susitikimas, kuriame turėtų galutinai paaiškėti, kiek kils pedagogų atlyginimai.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga neterminuotus streikus žada pradėti kovo 3 d. Kai kurie profsąjungų vadovai teigia, jog planuojamas algų kėlimas nuo rugsėjo 1 dienos jų netenkina ir reikalauja, kad atlyginimai kiltų 50 proc. bei tiesioginių derybų su Vyriausybe.
Per 2009 metus Vyriausybė siūlo darbo užmokestį didinti vidutiniškai 20-čia procentų: 10 proc. nuo sausio 1-osios ir tiek pat nuo rugsėjo 1-osios. Po 20 proc. atlygis turėtų didėti ir 2010 bei 2011 metais.
Iš viso, Vyriausybės duomenimis, visoms mokytojų darbo užmokesčio priemonėms didinti prireiks apie 2 mlrd. litų.
Su ministrų kabinetu dėl Ilgalaikės pedagogų atlyginimų didėjimo strategijos derasi tik R.Osipavičiūtės vadovaujami mokytojai. Iš derybų pasitraukė tiek A. Bružo vadovaujami pedagogai, tiek Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga bei Krikščioniškoji mokytojų švietimo sąjunga.
Profsąjungų mūšiai su Vyriausybe dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo prasidėjo dar pernai, kai lapkritį mokytojai dalyje Lietuvos mokyklų Žemaitijoje ir Zarasuose surengė įspėjamuosius streikus, kurių metu nevedė pirmųjų pamokų, o gruodžio pradžioje maždaug 50-yje mokyklų visoje Lietuvoje tris dienas pamokos nevyko iš viso.
