Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Viena didžiausių Lietuvos partijų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – neranda savo partinio kandidato nei prezidento rinkimuose, nei artėjančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose sostinėje. Tačiau, anot LRT.lt kalbintų politologų, geriau yra ieškoti lyderių už partijos ribų, nei mesti į kovą ne patį stipriausią partinį kandidatą, kaip galbūt ketina daryti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Konservatoriai nuo pat 1998-ųjų prezidento rinkimų, kai juose dalyvavo Vytautas Landsbergis, neranda savo partinio kandidato į prezidentus. 2002-ųjų žiemą vykusiuose prezidento rinkimuose Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija savo kandidato nekėlė ir parėmė Valdo Adamkaus kandidatūrą. 2004-aisiais jie kartu su Darbo partija parėmė buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą, o 2009-aisiais bei 2014-aisiais – Dalios Grybauskaitės.
Nors 2015-ųjų pavasarį merai bus renkami tiesiogiai, o Vilniaus mero postas politinėms partijoms yra vienas svarbiausių, konservatoriai ir juose neturi savo partinio kandidato. Šių metų pavasarį TS-LKD Vilniaus Sueiga kandidatu į Vilniaus merus išrinko jos pirmininką Mantą Adomėną, tačiau konservatorių valdžios viršūnės nusprendė kelialapį į kovą šiuose rinkimuose suteikti buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Ir nors ji dar nepateikė aiškaus atsakymo, ar juose dalyvaus, kalbama, jog jau važinėja po partijos Vilniaus miesto skyrius bei gali įstoti į partiją.
„Ji nenori būti „instaliuota“ iš viršaus, pradėjo nuo partijos skyrių, jau įvyko keli susitikimai. Kiek žinau, ji gali įstoti ir į partiją“, – LRT.lt sakė vienas TS-LKD narys. Tačiau kodėl konservatoriams nesiseka į rinkimus išsiųsti partinio kandidato?
Nelaimė – pirmininkai be kaitos
Politologas Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto profesorius, mano, jog partija turi turėti lyderių, už kuriuos rinkėjai balsuoja ir kurie turi autoritetą. „Bet atrodo, kad TS-LKD gretose lyderių nepopuliarumas yra sisteminis dalykas. Jei pažiūrėtume į nacionaliniu mastu rengiamas visuomenės nuomonių apklausas, pamatytume, kad jų lyderiai yra reitingų dugne“, – pastebi A. Krupavičius.
Pasak politologo, TS-LKD reikėtų gerokai susimąstyti, kas vyksta jų politinėje organizacijoje, kodėl taip atsitinka, kad partijų ir skyrių vadovais dažnai tampa asmenybės, kurios visuomenėje yra menkai arba visiškai nepopuliarios. „Nieko nuostabaus, kad kandidato į merus paieškose konservatoriams nesiseka, jie išties turi per mažai visuomenei gerai žinomų ir patrauklių lyderių savo partijos gretose“, – tvirtina A. Krupavičius. Partinių lyderių trūkumas atrodo keistas ir Mykolo Romerio universiteto docentui politologui Vytautui Dumbliauskui. „Manau, kažkas blogai su lyderių ugdymu partijoje. Man atrodo, kad savotiška jų partijos nelaimė buvo, kai pirmininku 10 metų be kaitos buvo V. Landsbergis, o dabar 10 metų – Andrius Kubilius“, – aiškina V. Dumbliauskas.
Anot MRU docento, nors konservatoriai ir kviečiasi į partiją jaunų asmenybių, tačiau „nėra mechanizmo, kuris iškeltų lyderius į viršų“.
A. Butkevičiui patinka, bet rinkimų nelaimės
Savo ruožtu naujienų portalo DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įsitikinusi, jog teoriškai nėra gerai, kai partija net prezidento rinkimuose neiškelia savo kandidato, tačiau nepartinio kandidato paieškos esą nebūtinai yra silpnumo požymis.
„Svarbiausia, kad konservatorių partija yra pakankamai atvira naujiems žmonėms. Galbūt jie tikisi eiti kitu keliu – patikėję tam tikru žmogumi, jį įtraukia į savo gretas. Turbūt tokia yra strategija. Kas iš to, kad socdemai į Vilniaus merus kelia Gintautą Palucką, kuris yra partijos narys, tačiau mažai žinomas ir prieštaringos reputacijos. Manau, kad toks konservatorių elgesys labiau rodo partijos stiprumą, o ne silpnumą. [...] Nes su savo lyderiais, esančiais reitingų dugne, anksčiau ar vėliau kažkokį sprendimą reikia priimti ir situaciją išspręsti“, – LRT.lt kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Su DELFI vyr. redaktore sutinka ir politologas V. Dumbliauskas, pasak kurio, jei I. Šimonytė išties kandidatuos į Vilniaus merus, konservatoriai gali išlošti. „I. Šimonytė turi tam tikrą svorį, autoritetą. Yra ekonomistė, buvusi finansų ministrė, turi kalbėjimo dovaną, kalba ramiai ir argumentuotai. Palyginti su socdemų iškeltuoju G. Palucku, ji tikrai yra keliomis galvomis aukščiau. Jei I. Šimonytė sutiks, konservatorių paieškos bus pakankamai sėkmingos“, – mano V. Dumbliauskas.
LSDP lyderis premjeras Algirdas Butkevičius LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ vardijo geras savybes, kuriomis esą pasižymi G. Paluckas: „Žmogus yra labai greitai besiorientuojantis situacijose priimant reikalingus sprendimus, labai aiškiai išskiria, kokios yra problemos, ir yra labai reiklus. Aš tuo įsitikinau, kai ėjau susisiekimo ministro pareigas, ir kalbėjome apie kelių infrastruktūros plėtrą, ir puikiai atsimenu, kad pareikalaudavo labai greitai iš savo specialistų, kad visi tie projektai būtų įgyvendinami kuo greičiau. Ir žmogiškąja prasme yra gana geromis vertybėmis žmogus apdovanotas.“
Primename, kad Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus konferencija kandidatu į sostinės merus išrinko G. Palucką, tačiau kol kas neatmetama ir Agnės Zuokienės kandidatūra. Aiškų kandidatą partija turės per artimiausias tris savaites.
Sostinės mero posto siekti ketina ir Liberalų sąjūdžio narys Remigijus Šimašius. Savivaldybių tarybų rinkimus ketinama rengti kitų metų kovo 1 dieną. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
