„Šiais ypatingais geopolitiniais laikais, vis tik jaunas, energingas vyras man teiktų daugiau pasitikėjimo valdydamas tokią savivaldybę kaip Mažeikių“, – „Žinau, ką renku“ diskusijoje kalbėjo L. Rimkienė.
Į galimas diskriminacijos dėl lyties ir amžiaus apraiškas netruko sureaguoti diskusijos moderatorė, kuri konservatorių skyriaus pirmininkės Mažeikiuose paklausė, ar jos pareiškimas neturi seksizmo apraiškų. Ji taip pat L. Rimkienei priminė, kad jos pačios atstovaujamos partijos deleguota premjerė Ingrida Šimonytė yra moteris.
Politikė kritiką dėl seksizmo neigė, o į pastabą, kad aukštas pareigas Lietuvoje užima ne tik vyrai, atsakė: „Regionai nebūtinai turi pritarti visoms aplinkybėms“.
Tačiau LŽTC patikina, kad tai – ne aplinkybių klausimas. Centro vertinimu, žmonės gyvenantys ir sostinėje, ir regionuose nusipelno lygių galimybių „bei būti vertinami ne pagal amžių ar lytį, bet pagal gebėjimus“.
Rimkienė: „Atėjo vyrų lyderystės laikas“
Viešojoje erdvėje pasklidus žiniai apie L. Rimkienės pasisakymą, į kritiką ilgai nelaukus sureagavo ir pati politikė. Pasakytų žodžių ji neatsisakė, bet dar stipriau į įtvirtino savo poziciją.
„Atėjo vyrų lyderystės laikas! Auginkime vyrus, leiskime jiems prisiimti atsakomybę ne tik už šeimas, bet ir už Tėvynę! Jų lyderystė šiandien kaip niekada aktuali. Jei nepradėsime apie tai kalbėti, kas ims ginklą nuo priešo ginti?“, – feisbuke rašė ji.
Seksizmo apraiškų pati L. Rimkienė sako neįžvelgianti.
„Kalbėjau apie žmogų, kurio pavardę paminėjau. Kalbėdama apie žmogų ryškinau jo savybes. Juo labiau, kad prieš tai pasisakęs meras pasakė, kad reikia leisti jaunimui kandidatuoti. Tiesiog palaikydama mero poziciją ryškinau asmens savybes, paminėdama lytį. Tai nieko bendro [su seksizmu] nėra susiję“, – tokį paaiškinimą L. Rimkienė pateikia naujienų portalui tv3.lt.
Vis tik Mažeikių meras Vidmantas Macevičius sako, kad jo į šį skandalą įpinti nereiktų – su politikės nuomone jis teigia nesutinkantis.
„Aš nekalbėjau, kas turi būti meru. Sakiau, kad turėtume leisti ir jauniems užimti tokį postą. Tai aš jai ir pasakiau: iš kur tos seksistinės nuotaikos? Jeigu normaliai kalbant, tai tokių pareiškimų būti negali. Jeigu ji turėjo galvoje konkretų asmenį, kas bus siūlomas kandidatu nuo jų partijos, tai tuomet kaip ir viskas atsistoja į vietas. Tačiau ji ne kartą pakartojo, kad meru turi būti jaunas vyras. O aš tokių dalykų nepalaikau“, – naujienų portalui tv3.lt paaiškino Mažeikių meras.
„Ne seksizmas yra problema“
L. Rimkienė taip pat įsitikinusi, kad Lietuvoje reikia dažniau kalbėti ne apie seksizmo problemą, bet išryškinti vyrų ir moterų skirtumus.
„Ne seksizmas yra problema. Tampa nenormalu sakyti, kad vyras turi vesti šeimą. Nenormalu sakyti, kad vyras turi eiti pirmas, o moteris – paskui. Bet vyras prisiima šeimoje lyderystę, vyras yra vedanti jėga“, – tvirtina ji.
„Temos iškėlimas į viešumą [parodo], kad reikia apie tai kalbėti. Iš tiesų, aš nesuprantu, kodėl mes turime bijoti savo lyties. Mes negalime išryškinti vyro ir moters savybių atskirai? Kodėl mes negalime sakyti atvirai, kad vyrai su kelnėmis, o moterys – su sijonais? Mes turime skirtingą krepšelį savybių, galimybių gyvenime. Aš nematau nieko blogo tame.
Susidaro toks įspūdis, kad pasidarė gėda priklausyti kažkokiai lyčiai. Tu turi būti vienalytis asmuo. Nebėra moters, nebėra vyro. Nežinau, man tai sunkiai suvokiama“, – pridūrė politikė.
Seksizmas politikoje – opi problema?
Diskriminacija dėl lyties ar amžiaus regioninėje politikoje – opi problema, naujienų portalui tv3.lt pabrėžia LŽTC vadovė Jūratė Juškaitė. Jos teigimu, žmogaus teisių gynėjams regionuose tenka neretai fiksuoti tam tikrų politikų ar leidinių formuluotes.
„Tačiau ponia Rimkienė yra Mažeikių konservatorių pirmininkė rajone, buvusi kandidatė į merus ir Seimą. Todėl čia jau kyla didesnės politinės kultūros, atsakomybės ir kultūros skatinimo klausimas. <...> Tai, kad ponia Rimkienė leido sau pasakyti tai viešoje diskusijoje, parodo, kad ji jaučiasi pakankamai laisva reikšti seksistines pozicijas.
Ji turbūt yra įsitikinusi, kad niekaip nepažeidžia lygių galimybių principo ir neskatina diskriminacijos. Supratimo ir žinių (kas yra diskriminacija, o kas ne – aust. past.) šioje vietoje trūksta. Tas atotrūkis tarp nacionalinės ir regioninės politikos yra gana ženklus“, – patvirtina ji.
Pirmadienį Lietuvos žmogaus teisių centras taip pat paragino TS-LKD įvertinti, ar Mažeikių partijos skyriaus vadovės pasisakymai „atitinka partijos vertybes ir atsiprašyti už šį diskriminacinį pasisakymą“.
Tačiau, anot J. Juškaitės, iki šiol jokios reakcijos iš partijos centras nesulaukė.
„Aš nenoriu šokti į išvadas. Bet aš tikėčiausi partijos reakcijos ir vertinimo, ar tokia [yra partijos] vertybinė pozicija, kai kalbame apie lytį ir amžių“, – paaiškina ji.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: tai asmeninė Rimkienės nuomonė
Dėl L. Rimkienės pareiškimo naujienų portalas tv3.lt susisiekė ir su TS-LKD frakcijos seniūne Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.
Kolegės ji nekritikavo, tik patvirtino, kad jos išsakyta pozicija – asmeninė nuomonė ir požiūris.
„Savo politinėje bendruomenėje mes puoselėjame tokius tikslus ir požiūrį, kad visi gebantys ir kompetentingi žmonės galėtų atrasti save ir savo saviraišką. Nesvarbu ar vyras, ar moteris – svarbi yra kompetencija“, – deklaravo ji.
Per dešimt metų politinės patirties R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako ir pati sulaukusi ir mačiusi „tikrai įvairaus požiūrio“. Tačiau to esą nėra linkusi sureikšminti.
„Manau, kad mūsų visuomenė juda teisinga kryptimi. Mes turime įgalinti tuos žmones, kurie geba. Turime suteikti galimybes ir tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi mažiau galimybių“, – nurodė ji.
Pasiteiravus, ko bus imtasi – ar su L. Rimkiene bus kalbama dėl jos pasisakymo, diskriminuojančio dėl amžiaus ir lyties, R. Morkūnaitė-Mikulienėnė tvirtino, kad „bus progų pasikalbėti“.
„Savaitgalį bus mūsų sąskrydis, tai tikrai bus tų progų aptarti. Bet kaip ir minėjau, tai yra Linos Rimkienės asmeninė nuomonė“, – aiškino ji.
Kiek griežčiau į L. Rimkienės pareiškimą sureagavo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė. Ji tvirtino, kad šis atvejis yra „puiki iliustracija, kodėl apie lyčių stereotipus būtina pradėti kalbėtis nuo darželio“.
„Kokios nuostatos mūsų visuomenėje buvo 70-aisiais? Ir kiek penkiasdešimtmečių sugebėjo nesugerti į save moterų nuvertinimo, bukinimo, žeminimo, tuo pat metu mačizmo aukštinimo, vyrų nujautrinimo, ir vyro-kario bei vyro-valdovo archetipo kaip nekvestionuojamos vertybės diegimo.
Seksizmas yra sunkus, bjaurus virusas – jei nevakcinuojame, ir kuo anksčiau, tai žmonės masiškai serga ir susirgusieji aktyviai skleidžia jį toliau“, – feisbuke rašė politikė.
