Sudėtingiausias Lietuvos istorijoje mokslinio centro projektavimo ir statybų konkursas baigėsi neprasidėjęs. Vietoj keleto viešojo pirkimo konkurse dalyvavusių patyrusių statybininkų ir projektuotojų teliko vienintelis įmonių „Hidrostatyba“ ir „Fima“ konsorciumas.
Pašalintieji konkurentai griežia dantį: juos perkančioji organizacija iš daugmaž 100 mln. litų vertės konkurso išmetė dėl smulkmeniškų priekabių. Anot buvusių dalyvių, jeigu Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą (NFTMC) ketinantis statyti Vilniaus universitetas (VU) būtų taip skrupulingai nagrinėjęs geriausiai pasirodžiusio konsorciumo projektą, tai ir tas pats toliau būtų neperėjęs.
Kokio aukščio lubos?
Tad kiek bus dukart du? Trys, keturi ar penki? NFTMC sukūrimo konkursą organizavęs VU turi vieną atsakymą, iš jo pašalintieji – kitą. Siekdami išsiaiškinti, koks gi vis dėlto turėtų būti veiksmo 2 X 2 sprendinys, Viešųjų pirkimų tarnybai skundus pateikė bendrovės „Kausta“ ir „Vėtrūna“ bei Panevėžio statybos trestas, kuris iš konkurso išlėkė pats pirmasis kaip neatitikęs kvalifikacijos.
Iš konkurso jau po techninio įvertinimo pašalintos „Vėtrūnos“ gamybos direktorius Vidmantas Pronckus pabrėžė, kad jų įmonės su partneriais pateiktame projektiniame pasiūlyme netikslumų nebuvo daugiau negu vienintelio konkurse likusio konsorciumo projekte. „Mus atmetė dėl smulkmenų, palyginti su klaidomis, kurias radome „Hidrostatybos“ ir „Fimos“ pasiūlyme“, – mano jis.
Kartu su „Vėtrūna“ į konkursą ėjusios projektavimo darbų bendrovės „Archiplanas“ direktorius Ernestas Gegeckas įsitikinęs: VU pastabos yra iš piršto laužtos. „Pastatas iš tiesų yra sudėtingas, bet ne tai mums pakišo koją“, – mano E. Gegeckas.
Štai pavyzdys: tarp reikalavimų buvo numatyta suprojektuoti 3 metrų patalpų aukštį skaičiuojant nuo lubų iki grindų.
„Archiplanas“ projekte prie šio minimalus reikalavimo dar pridėjo 26 centimetrus.
„Tačiau užsakovas savarankiškai padarė prielaidą, kad kabamųjų lubų aukštis sudaro 40 cm. Vadinasi, būtinų 3 metrų nebeliks, – pasakojo E. Gegeckas. – Bet iš anksto daryti tokias prielaidas yra neįprasta, juolab kad kalbame dar ne apie projektą, o apie projektinį pasiūlymą.“
Dar viena smulkmena – užsakovas reikalavo bent 6 metrų pirmojo aukšto, o „Archiplanas“ pateikė daugmaž penkis. Tik dalykas tas, kad architektai pirmą aukštą projektavo per du aukštus, tad galiausiai iš viso būtų susidarę 8 metrai – net daugiau nei reikia.
„Galbūt mes ir neteisūs, bet kol kas viskas keistai ir negražiai atrodo, – sakė E. Gegeckas. – Maža to, nugalėtojų pasiūlyme viskas liko taip pat – ir aukščio, ir ploto reikalavimai neišlaikyti, o suprojektuotos patalpos buvo arba mažesnės, arba smarkiai per didelės, negu reikalauta.“
V. Pronckaus vertinimu, pasiūlymus nekompetentingai įvertino pirmiausia pati perkančioji organizacija – VU. „Mums keista, kad liko tik viena įmonė, surinkusi, jeigu neklystu, 100 balų, – sakė „Vėtrūnos“ gamybos direktorius. – Dalyvaujame daugybėje konkursų, bet šitaip atsitinka nedažnai.“
Pažiūrėti atidžiau nesivargina
Kitas konkurso dalyvis „LitCon“, į „Saulėtekio“ slėnį ėjęs su būriu partnerių, tarp jų šalies kaimynės subrangovu „Latvijas tilti“, nespėjo net įsibėgėti – juos VU komisija išprašė kaip neatitinkančius kvalifikacijos. „Bet jie nepastebėjo dokumentų ir tik po pretenzijos patvirtino, kad kvalifikaciją atitinkame“, – stebėjosi Henrikas Miciulevičius, „LitCon“pirkimų padalinio vadovas.
Ši įmonė daugiausia vykdo visuomeninės paskirties statinių ir inžinerinių tinklų statybos darbus, bei yra laimėjusi statybų konkursą bei sėkmingai vykdo panašaus tik mažesnio 55 mln. litų vertės projekto darbus Kauno „Santakos“ slėnyje.
O atranką perėjusios įmonės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius teigė, kad likti vieninteliams viešųjų pirkimų konkurse – ne naujiena. „Mus pačius ne kartą buvo išmetę“, – sakė jis.
J. Dumašiaus teigimu, konkurentai gali manyti, ką nori, bet pirmiausia už konkurso eigą yra atsakinga viešųjų pirkimų komisija. „Mes dar kartą peržiūrėjome savo projektą ir mums patiems jokių centimetrų netrūksta“, – atrėmė konkurentų pastabas „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas.
Vis dėlto VU viešųjų pirkimų komisija pažiūrėjo atidžiau ir „Hidrostatybos“ bei „Fimos“ pasiūlyme iš tiesų rado trūkumų, kurių anksčiau nematė ir kuriuos įvardijo konkurentai. Perkančioji organizacija dabar turėtų panaikinti ankstesnius savo sprendimus pašalinti kitus dalyvius paliekant vieną projektą, ir tą patį – su klaidomis.
H. Miciulevičiaus pastebėjimu, VU komisija pašalintų dalyvių pretenzijas nagrinėjo paviršutiniškai, kad atsikratytų papildomo darbo ir galėtų tęsti procedūras. „Ketvirtadienį sužinojome, kad atmetė mūsų pretenziją. Neabejoju, atmes ir kitų“, – sakė jis.
NFTMC sukūrimo viešojo pirkimo konkurso planinį vertinimą atlieka ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Kol tarnyba nepateiks išvadų, perkančioji organizacija negali sudaryti sutarčių su konkurso laimėtoju.
Reikia žinoti, ką darai
Savo ruožtu Redas Laukys, Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų direkcijos direktorius, užsiminė, kad išnagrinėjus dalyvių pretenzijas pašalintieji iš konkurso dar galės ir grįžti. „Dabar sklando daug emocijų – natūralu, kad žmonės nepatenkinti, kai priimamas neigiamas sprendimas, – aiškino jis. – Vyksta kova pretenzijomis, bet mes siekiame precizinio rezultato. Mums pateikiamos pretenzijos dažniausiai būna nepagrįstos.“
VU viešųjų pirkimų organizatorius teigė nenustebęs, kad ne visi konkurso dalyviai turėjo žinių tinkamai pasirodyti teikdami projektinius pasiūlymus, mat NFTMC yra išskirtinai sudėtingas projektas. „Gavome priekaištų dėl detalių reikalavimų. Jie tokie yra todėl, kad rezultatas būtų toks, kokio reikia – kad vietoj plytelių nenupirktume smiltainių, – sakė R. Laukys. – Štai viena įmonė buvo atmesta, nes neturėjo tokio eksperto, kokio reikalavome.“
Pasak R. Laukio, viešasis pirkimas vyksta pagal ekonominį naudingumo kriterijų vertinant du skirtingus aspektus – techninį ir finansinį. „Dar dirbome su dviem ekspertų grupėmis – architektų ir inžinierių. Batsiuviui svarbu avalynės medžiaga, o batų dizaineriui – išvaizda, todėl remiamės abiem išvadomis“, – palygino jis.
VU atstovas taip pat atmetė įtarimus proteguojant vieną konsorciumą. „Manęs ir komisijos tai nejaudina, nes mes žiūrime į faktus ir taikome procedūras. Patys stengėmės pasiūlymus maksimaliai išviešinti, kad konkurentai galėtų atlikti analizę ir kritikuoti, – atkreipė dėmesį R. Laukys. – Be to, mums patiems būtų nepalanku, jeigu liktų tik vienas konkurso dalyvis.“
Abejonių neturi likti
Antikorupcinių iniciatyvų organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas klausia, kodėl apskritai taip atsitinka, kad tik prasidėjus konkursui lieka vos viena įmonė, kurią galima svarstyti kaip viešojo pirkimo dalyvį. „Kitus atmetus dėl neatitikimų galų gale liko vienas kandidatas. Kilus triukšmui dėl konkurso pasiųsta aiški žinia: tokius pirkimus reikia stebėti labai atidžiai, kad niekam nekiltų abejonių“, – sakė jis.
S. Muravjovas priminė, kad statybos apskritai yra vienas neskaidriausių sektorių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, iki šiol nėra pakankamai skaidrūs ir viešieji pirkimai. Anot tyrimo, Lietuvoje pusė apklaustų verslininkų nurodė nedalyvavę tam tikrame viešojo pirkimo konkurse, mat nugalėtojas jau buvo aiškus dar prieš konkursą.
„Pasitaiko, kad nugalėtojas būna žinomas iš anksto su kitu dalyvių palaiminimu, – atkreipė dėmesį S. Muravjovas. – Kai kalbame apie tokius strateginius valstybinius projektus, galėtume taikyti sąžiningumo metodą – įtraukti ekspertus ir pilietinės visuomenės atstovus, kad informacija nuo paties projekto pradžios būtų vieša ir kiekvienam prieinama. Tai užtikrintų efektyvesnę stebėseną.“
Dalyviai – pirkimų lyderiai
Sudėtingą fizinių ir technologijos mokslų centrą pretendavusi statyti Telšių bendrovė „Vėtrūna“ dalyvauja ir kituose unikaliuose projektavimo konkursuose – statė Kauno areną Nemuno saloje, įrengia branduolinio kuro saugyklas. Nuo 2009 metų laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už 1,3 mlrd. litų.
Kauniškė „YIT Kausta“ stato ligonines, prekybos centrus, oro uostų terminalus, bendrovė taip pat įgyvendino naujųjų Seimo rūmų projektą. Įmonės atstovai nekomentavo konkurso sostinės „Saulėtekio“ slėnyje eigos ir savo skundų. Nuo 2009 m. sausio 1 d. „YIT Kaustos“ laimėtų viešųjų pirkimų konkursų vertė sudaro apie 1,1 mlrd. litų.
Panašios vertės viešųjų pirkimų portfelį turi ir iš konkurso išprašyta „Avona“.
Vilniuje įsikūrusi „Fima“ vykdo dar daugiau sudėtingų projektų ir prisistato kaip intelektualių inžinerinių sprendimų lyderė Baltijos šalyse. Laimėtų viešųjų pirkimų konkursų vertė skaičiuojamu laikotarpiu kuklesnė – apie 320 mln. litų.
Kartu su „Fima“ jungtinės veiklos pasiūlymą pateikusi „Hidrostatyba“ specializuojasi Klaipėdoje, ypač jūrų uoste. Laimėtų viešųjų pirkimų konkursų nuo 2009-ųjų – 0,5 milijardo litų.
NFTMC sukūrimo konkurse dalyvavę konsorciumai
„Vėtrūna“ + „Rofolis“ + „Archiplanas“
„YIT Kausta“ + „YIT Technika“
„Hidrostatyba“ + „Fima“
„Avona“ + „Dailista“ + „LitCon“ + „Šiltas namas“
FAKTAI
NFTMC
Pernai Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastato projektų konkurse buvo pateikti 7 pasiūlymai
Projektą įgyvendina Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
NFTMC yra vienas iš „Saulėtekio“ mokslo, studijų ir verslo centro slėnio projektų. Lietuvoje panaudojant ES struktūrinių fondų paramą kuriami 5 tokie nacionalinės reikšmės projektai.
Švietimo ir mokslo ministerija juos laiko ypač svarbiais šalies mokslo, technologijų pažangai ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo plėtrai.
2011 m. gruodį baigtas pirmasis „Santaros“ slėnio projektas – „Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas“. Beveik baigti dar keli projektai.
