Kovo 16 dieną Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras rengia tradicinį penktadieninį simfoninės muzikos koncertą.
Kartu su orkestru pasirodys rusų kilmės dirigentas Aleksandr Anissimov, žinomas kaip vienas geriausių rusų kompozitorių kūrinių interpretuotojų. Solo grieš smuiko virtuozas iš Prancūzijos Olivier Charlier. Koncerte skambės trijų rusų kompozitorių kūriniai: Anatolijaus Liadovo Simfoninė poema „Užburtas ežeras“, Sergejaus Prokofjevo Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 ir Dmitrijaus Šostakovičiaus ; Simfonija Nr. 11 („1905-ji metai“).
Aleksandr Anissimov
Dirigentas Aleksandras Anissimovas šiuo metu dirba Airijos RTE Nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentu. Ilgą laiką jis buvo Baltarusijos nacionalinio simfoninio orkestro bei Rostovo prie Dono operos teatro vyriausiasis dirigentas. A. Anissimovui yra suteiktas Rusijos nusipelniusio artisto garbės vardas. Nuo 2005 m. A. Anissimovas – dar ir Busano filharmonijos (Korėja) pagrindinis dirigentas. Atlikėjas dažnai kviečiamas statyti operas Kirovo operos teatre, diriguoti Sankt Peterburgo filharmonijoje. Maskvoje jam buvo įteikta „Auksinės kaukės“ premija už geriausią dirigento darbą – operos „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ pastatymą Rostovo operos teatre.
Smuikininkas Olivier Charlier, jau besimokydamas Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, laimėjo pirmuosius apdovanojimus už smuiko ir kamerinės muzikos atlikimą. Tuo metu jis susipažino ir su Nadia Boulanger, dirbo su Jehudi Menuhinu bei Henryku Szeryngu, kuris 1976 paskyrė jam išskirtinę asmeninę stipendiją. Olivier Charlier yra užėmęs prizines vietas penkiuose prestižiškiausiuose konkursuose. Šios pergalės leido jam koncertuoti visame pasaulyje – Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Japonijoje bei Australijoje.
Olivier Charlier
Koncerto Kongresų rūmuose pradžia 19 valandą.
Apie kūrinius, skambėsiančius kovo 16 koncerte:
Anatolius Liadovas yra sukūręs tris simfonines poemas rusų liaudies pasakų motyvais: „Ragana“ („Baba Jaga“), „Kikimora“ ir „Užburtas ežeras“. Pastarojoje poemoje kompozitorius pasakoja apie savo vaikystės ežerą, kurio pakrantės pilnos išvartų ir susipynusių senų medžių šakų, panašių į burtininkų rankas, o žalių žolių pluoštai, pasklidę vandens paviršiuje, primena raganų plaukus. Gilus ir skaidrus vanduo neišduoda paslapčių, ežeras – paslaptingas, kaip ir mūsų sielų gelmė.
Sergejus Prokofjevas antrąjį koncertą smuikui ir orkestrui sukūrė 1935 metais, važinėdamas tarp Maskvos ir Paryžiaus. Kompozitoriui grįžus iš ilgos kelionės po pasaulį į tėvynę, buvo sukurti vieni brandžiausių jo kūrinių: baletas „Romeo ir Džiuljeta“, muzikinė pasaka vaikams „Petia ir vilkas“, muzika kino filmams, antrasis koncertas smuikui ir orkestrui. Šį kūrinį S. Prokofjevas dedikavo prancūzų smuikininkui Robertui Soetanui, kuris pirmą kartą atliko jį 1935 metais Madride. Kūrinys susilaukė neįtikėtinos sėkmės. Koncertas nepaprastai lyriškas, nesudėtingos ritminės struktūros. Tuo ypač skiriasi nuo S. Prokofjevo ketvirtojo ir penktojo koncertų fortepijonui ir orkestrui. Koncertas smuikui – tai kompozitoriaus perėjimas iš „tokatų“ ir „groteskų“ periodo į lyriškąjį, klasikinį kūrybos stilių.
Ditrijaus Šostakovičiaus Simfoniją Nr. 11 („1905-ji metai“) pirmą kartą 1957 metais dirigavo N. Rachlinas, kai po Stalino mirties jau buvo praėję ketveri metai. Vienuoliktoji D. Šostakovičiaus simfonija, dar kitaip vadinama „1905-ji metai“ – tai muzikinis paminklas „Kruvinajam sekmadieniui“, sukrėtusiam Peterburgą 1905-aisiais metais. Visose keturiose simfonijos dalyse skamba rusų liaudies dainų motyvai.
LVSO informacija
