Karinės konfrontacijos su Rusija galimybė itin menka, o sąjungininkai Europoje vengia prie Vašingtono žadamų griežtesnių ekonominių ir finansinių sankcijų Maskvai, todėl JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija neturi daug priemonių, kurios galėtų pakeisti Kremliaus elgesį rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai neketina apleisti užimtų vyriausybinių pastatų.
Tuo tarpu Maskva neigia kaltinimus, kad ji kursto neramumus tame regione, besiribojančiame su Rusija.
Padėtis tapo dar labiau įtempta antradienį, kai Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nurodė saugumo pajėgoms atnaujinti „antiteroristinę operaciją“ šalies rytuose, o Gynybos ministerija nurodė, kad vienas žvalgybos lėktuvas buvo apšaudytas virš separatistų kontroliuojamo Slovjansko miesto.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per dviejų dienų vizitą Kijeve demonstravo palaikymą laikinajai Ukrainos vyriausybei, žadėdamas finansinės ir neletalinės karinės pagalbos paketą. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) praeitą savaitę Ženevoje vykusiose derybose su Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) padėjo pasiekti susitarimą, kuris turėjo sumažinti įtampą.
„Rusai ne visiškai sutinka su šios laikinosios vyriausybės legitimumu“, – sakė Harvardo universiteto profesorius R.Nicholas Burnsas (R.Nikolas Bernsas), buvęs JAV valstybės sekretorės pavaduotojas ir Amerikos ambasadorius prie NATO.
„Manau, JAV ir Europa sėdo prie stalo (Ženevoje), nes manė, kad sutikdama dalyvauti tose keturšalėse derybose Rusija faktiškai pripažins ukrainiečių (vyriausybės) legitimumą. Tai geras tikslas, tačiau reikia elgtis atsargiai, kad neliktume aplošti rusų“, – aiškino jis.
Kol kas prorusiški separatistai nesudėjo ginklų ir nepaliko užimtų vyriausybinių pastatų, nors Ženevos susitarime jie raginami tai padaryti.
Tuo tarpu Maskva reikalauja, kad provakarietiška laikinoji Kijevo vyriausybė išardytų protesto stovyklą sostinės centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, tapusią kelis mėnesius vykusių demonstracijų simboliu.
Tie neramumai vasarį galiausiai privertė Kremliaus palaikomą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių pabėgti į Rusiją.
Kai V.Janukovyčius buvo nuverstas, o į valdžią atėjo laikinoji Kijevo vyriausybė, Maskva pasiuntė savo pajėgas į strategiškai svarbų Krymo pusiasalį, kurio gyventojai greitai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Dabar B.Obama yra spaudžiamas abiejų pagrindinių Kongreso partijų griežtinti sankcijas Rusijos bankams ir tos šalies naftos bei dujų pramonei. Europiečiai vengia dėtis prie tokių priemonių, nes yra priklausomi nuo Rusijos tiekiamų dujų, kurios sudaro apie 30 proc. Europos Sąjungoje suvartojamo kiekio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau perspėjo, kad gali sutrikti dujų tiekimas vamzdynais, einančiais per Ukrainos teritoriją, todėl ES nesiryžta imtis griežtesnių veiksmų.
Ženevos susitarimas ragina visas šalis susilaikyti nuo smurto, bauginimų ir provokuojančių veiksmų. Jis taip pat reikalauja, kad visos neteisėtos ginkluotos grupuotės sudėtų ginklus, numatant amnestiją protestuotojams, kurie vykdys šiuos reikalavimus – išskyrus pripažintus įvykdžiusiais sunkių nusikaltimų.
Tačiau nebuvo jokio veikiančio mechanizmo, kuris leistų įgyvendinti šį susitarimą. V.Putinas neigia atliekantis separatistų lėlininko vaidmenį, o Ukrainos vyriausybe neturi pakankamai galių, kad atliktų šį vaidmenį. Tai buvo didelė sutarties spraga.
„Bėda ta, jog Ukrainos kariuomenė nepakankamai stipri, kad užtikrintų įstatymų vykdymą ir tvarką savo šalyje. Rusai kuria ir klastoja krizę, siekdami tai pabrėžti“, – aiškino R.N.Burnsas.
Panašu, kad V.Putino pozicijos šiuo metu tvirtesnės.
B.Obama sako, kad Rusija greitai pajus skausmingas ekonomines sankcijas, kai jas sugriežtins Vašingtonas ir Europa. Tačiau kai kurie apžvalgininkai nurodė, jog Kremliaus vadovas atrodo bent jau kol kas linkęs priimti tuos nepatogumus kaip kainą už galimybę vykdyti jo numanomus ilgalaikius planus – kiek įmanoma atkurti subyrėjusią Sovietų Sąjungą.
B.Obama nuojauta pasiteisino: prieš sudarant susitarimą keturšalėse derybose jis sakė abejojantis, ar Rusija vykdys savo įsipareigojimus.
„Tikiuosi, kad per kelias ateinančias dienas iš tiesų pamatysime, kad (įsipareigojimai) vykdomi, – sakė B.Obama. – Tačiau atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, nemanau, jog to galime tikėtis, ir turime būti pasiruošę potencialiai atsakyti į tai, kas tebėra rusų kišimosi pastangos rytų ir pietų Ukrainoje.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
