Pavadinimas sufleruoja, kad žymint šiemet minimą olimpinio judėjimo šimtmetį, buvo nuosekliai aptariama praeities, dabartinė sporto politika ir galimos išeitys gerinant situaciją.
„Ačiū, kad visi susirinkote čia. Kartais tikrai aštriai pasiginčijame dėl sporto klausimų, bet kalbamės ir diskutuojame dėl to, kad visi norime rasti sprendimą šviesios sporto ateities labui. Čempionų yra vienetai, kurie tampa autoritetais ir kelrodžiais kitiems. Tačiau mums svarbu kalbėti apie visą sportininkų rengimo piramidę, pradedant nuo pačių mažiausiųjų, baigiant sporto veteranų įtraukimu į įvairias veiklas. Kalbėti iš esmės apie sporto sistemos strategiją. Kol kas iš valstybės daugiau sulaukdavome trukdymo, nei pagalbos ir norime rasti sprendimų“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, sukvietusi sporto bendruomenę į šį renginį.
Trijų dalių diskusija baigėsi rezoliucijos dėl sporto sistemos tobulinimo šalyje pristatymu. Siekdami valstybinių, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų bendradarbiavimo kuriant strategija grįstą sporto sistemą, sporto konferencijos Šiauliuose dalyviai nutarė palaikyti susitarimą, kuriam vakar pritarė ir penktoji Lietuvos politinė partija – Laisvės partija. Pasirašyti susitarimą artimiausiu metu žada ir Lietuvos regionų partija.
„Vakar susitarimą dėl Lietuvos sporto strategijos sukūrimo pasirašė ir valdančioji Laisvės partija – jau penktoji Lietuvos politinė partija. Džiaugiamės, kad sporto bendruomenės balsas vis labiau išgirstamas ir politikos koridoriuose. Šiandien čia drąsiai su sporto federacijų ir nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų atstovais kalbamės kaip įgyvendinti rezoliuciją dėl sporto sistemos tobulinimo šalyje“, – sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.
Remiantis šiuo susitarimu, LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS), apimanti beveik visas Lietuvos sporto nevyriausybines organizacijas, imasi atsakomybės įgyvendinti sporto politiką.
Renginį LTOK organizavo kartu su Šiaulių miesto savivaldybe. „Ačiū Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už iniciatyvą ir drąsą, kad esate atviri diskusijoms ir siekiate išgirsti įvairias bendruomenės nuomones“, – sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Trijų dalių diskusija – nuosekliai apie sporto aktualijas
Diskusijoje „Vakar“ buvo kalbama apie anksčiau buvusį centralizuotą sportininkų rengimą ir medikų darbą. Lietuvos sporto tarybos pirmininkas, profesorius Algirdas Raslanas pasakojo apie Lietuvos olimpinio sporto centro įkūrimo laikotarpį ir privalumus, kai vyko centralizuotas pasirengimas vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms.
Sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas pristatė centralizuoto sportininkų rengimo modelį sporto medicinoje ir kaip šios sistemos panaikinimas paveikė sportininkų gyvenimą.
„Mes pastoviai išradinėjame kažką, geriau reikėtų laikyti tęstinumą. Turbūt esame labai turtinga valstybė, nes atsisakome 10-15 metų ruoštų kineziterapeutų, kurie buvo rengiami dirbti olimpinei rinktinei ir juos nubraukiame lengva ranka. Jie išeina į privatų sektorių ir tada pasidaro mažoms federacijoms gerokai per brangūs“, – apie sporto reformos pasekmes medicinos srityje reziumavo ilgametis olimpinės rinktinės vyriausias gydytojas D. Barkauskas. Jeigu mes šokinėjame nuo vieno modelio prie kito, mes nebeturime nieko.
Kritikos strėlių dabartinei sistemai negailėjo ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga. Apie būtinybę imtis pokyčių kalbėjo Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Daugiausiai priekaištų sulaukė dabartinę šalies sporto sistemą kuruojanti ir prižiūrinti Nacionalinė sporto agentūra (NSA). Tiesa, jos vadovas Mindaugas Špokas pripažino, kad agentūros svoris formuojant sporto politiką nėra toks, kaip ankščiau egzistavusio Kūno kultūros ir sporto departamento. Tačiau kalbant apie sporto rezultatus ir sportui skiriamą finansavimą teigė, kad šiuo metu situacija yra geresnė nei bet kada.
Diskusijoje netrukus pasigirdo ir oponuojančių nuomonių, esą prie šalies pasiekimų minimi Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai nėra šalies sportininkų rengimo sistemos rezultatas. Breiko ar 3x3 krepšinio sporto šakose medalius iškovojusių sportininkų parengimas didžiąja dalimi vyko privačia iniciatyva.
„Situacija tikrai neatitinka didžiosios sporto bendruomenės lūkesčių, yra sričių, kur judame labai silpnai. Federacijų netenkina dabartinė finansavimo sistema, mūsų nuomonės nepaisymas, Sporto įstatymo „prastūmimas“ nevertinant federacijų pasiūlymų ar netgi darant priešingai. Sakyčiau, kad federacijos yra silpninamos tendencingai, esame ant nulūžimo ribos“, – kalbėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.
„Mano, kaip bendruomenės atstovo, tikslas, kad vaikai ir suaugę žmonės būtų sveikesni, kad populiarėtų ir vis svarbesnė darytųsi judėjimo kultūra. Sporto pasaulio tikslas yra, kad greta visuotinio aktyvumo dar būtų pelnomi ir profesionalių sportininkų medaliai. Todėl prie šio klausimo einama akcentuotai ir nuosekliai, tikiuosi, kad ši konferencija turės realios naudos miestui ir Lietuvai“, – kalbėjo Šiaulių miesto meras A. Visockas.
Renginio metu – ir knygos apie sporto istoriją pristatymas
Konferencijos metu pažymint Lietuvos olimpinio judėjimo 100-metį vyko ir knygos „Sportas Šiauliuose ir Lietuvoje (iki XX a. vidurio)“ pristatymas, kurios autorius yra Jonas Nekrašius.
„Tikimės, kad tai, ką sportininkai pasiekė ir sugebėjo iškovoti tarptautinėse varžybose ir olimpinėse žaidynėse, apie juos turi būti žinoma. Tai mūsų kultūros dalis“, – pristatymo metu sakė knygos autorius J. Nekrašius.
Renginys, skirtas sporto bendruomenei, susilaukė dėmesio ir iš Prezidentūros – jame dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas.
