Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius, sovietų aneksuotos Lietuvos administracijos vadovas Antanas Sniečkus pasiekė savotišką rekordą visame komunistiniame pasaulyje – aukščiausioje valdžioje (pirmojo partijos sekretoriaus poste) išbuvo net 37 metus - iki pat mirties.
A. Sniečkus gimė Suvalkijoje, turtingų ūkininkų šeimoje, mokėsi gimnazijoje, jaunystėje įsitraukė į komunistų partijos veiklą. J. Stalino laikais gavęs aukščiausią valdžią jis itin uoliai vykdė visus Maskvos nurodymus: rengė ir organizavo komunistinius, Lietuvos kultūrą ir ūkį griovusius pertvarkymus, negailestingai slopino rezistenciją, organizavo trėmimus.
Jo giminės taip pat neišvengė tremtinių dalios, A. Sniečkų pasmerkė net jo motina atsidūrusi emigracijoje. Tačiau po J. Stalino mirties A. Sniečkus ėmė atsargiai išsisukinėti nuo centrinės valdžios įsakymų. Veikdamas pragmatiškai ir gudriai jis sugebėjo sustiprinti ir išlaikyti savo asmeninę valdžią Lietuvoje. Partiečiai ir šiaip žmonės A. Sniečkų vadino „Lietuvos šeimininku“. Mirė A. Sniečkus medžioklėje – čia jį ištiko infarktas.
