.jpg)
„Buvo žmonių, kurie matė save politikoje, per mokymus buvo kalbama, kaip laimėti rinkimus“, – per Apeliacinio teismo posėdį antradienį sakė liudytojas.
J. Špakauskas kaip liudytojas buvo apklaustas „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje, ją dabar nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
J. Špakausko apklausa surengta teismo iniciatyva, aiškinantis aplinkybes dėl išteisintiems eksliberalams prokuratūros pareikštų kaltinimų, jog „MG grupės“ parama mokymams galėjo būti užmaskuotas kyšis.
Dirbti pakvietė Š. Gustainis
Liudytojas teismui aiškino, kad byloje minimu 2015-2016 metų laikotarpiu jis nebuvo Liberalų partijos nariu. Studijas bebaigiantis jaunuolis įsidarbino Taikomosios politikos institute, jį dirbti pakvietė byloje išteisintas eksliberalas, šios įstaigos įkūrėjas Šarūnas Gustainis.
„Rašiau tekstus įvairius“, – teismui sakė liudytojas, pripažinęs, kad jo darbas nelabai gera buvo apmokamas. Mokymai liberalams vyko Kaune, Molėtuose ir kitose vietovėse.
J. Špakauskas teigė trumpai, gal mėnesį, laikinai vadovavęs institutui, kai pasitraukė jo vadovė, pats partijos veikloje nėra dalyvavęs.
„Kas rėmė institutą, nesidomėjau, paramos ieškojimu užsiėmė Š. Gustainis“, – sakė J. Špakauskas.
Kyšis galėjo būti užmaskuotas
Buvęs liberalas, eksparlamentaras ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Š. Gustainis prokuratūros kaltintas už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkstančių eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai – Taikomosios politikos institutui.
Š. Gustainis, 2020 metais duodamas parodymus teismui sakė sako, kad kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas yra „laužti iš piršto“.
Duodamas parodymus teisme buvęs politikas teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios politikos institutui skirta parama“. Jis pats apie koncerno sprendimą skirti paramą sakė nieko nežinojęs.
Vyriausioji rinkimų komisija yra pripažinusi, kad Taikomosios politikos instituto 2016-ųjų sausį-balandį organizuoti mokymai „Ready to Win", kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai, buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų vertės nepiniginė auka šiai partijai.
Š. Gustainis sako, kad prokurorų bandymas sieti šį renginį ir su metais anksčiau institutui skirta „MG Baltic“ parama yra neteisingas. Šiame renginyje jis sakė ir pats skaitęs pranešimą apie savo ankstesnę patirtį dalyvaujant rinkimuose, o tai, jo manymu, „niekaip nepažeidžia įstatymo“.
Kultūros ministro patarėjas nieko neprisiminė
Kaip liudytojo į teismą pakviesto kultūros ministro Simono Kairio patarėjo Sigito Šliažo teisėjai ir prokurorai klausė apie jo sąsajas su liberalų Kauno mokyklose organizuotomis pilietiškumo pamokomis. Liudytojas į daugybę klausimų atsakė vienu žodžiu – „neprisimenu“.
„MG grupės“ baudžiamosios bylos duomenimis, pilietiškumo pamokoms rengti galėjo būti panaudota koncerno parama, ją gavo „Laisvės studijų centras“ ir kito išteisinto buvusio liberalo Gintaro Steponavičiaus labdaros fondas. Prokuratūros manymu, taip buvo susitarta neteisėtai finansuoti Liberalų sąjūdžio veiklą.
S. Šliažas sakė esąs Liberalų sąjūdžio narys, yra buvęs partijos Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotoju. Pasak liudytojo, Laisvės studijų centras jam labiau žinomas iš žiniasklaidos, jo veikloje jis sako nedalyvavęs, kaip ir organizuojant pilietiškumo pamokų ciklą.
„Organizavo, kiek man žinoma, Laisvės studijų centras, laiko tarpas didelis, visų epizodų negaliu gyvenimo prisiminti, gali būti, kad kažkokia sąsaja buvo, bet nepamenu“, – sakė liudytojas.
Prokuroras Justas Laucius domėjosi, ar S. Šliažas į pilietiškumo pamokas kvietė per televizijos projekte „X faktorius“ išgarsėjusį atlikėją Paulių Joniką.
Liudytojas atsakė, kad jam šis asmuo pažįstamas, jis yra tarp jo feisbuko draugų, tačiau nieko apie bendravimą su juo neprisiminė. Teisme buvo paskelbtas P. Joniko ir S. Šliažo susirašinėjimas feisbuko „Messenger“ programa.
Paskelbtame 2016 metais vykusiame susirašinėjime užfiksuota, kad P. Jonikui rašęs S. Šliažas ieškojo žmonių, kurie su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu E. Masiuliu pravestų pilietiškumo pamokas.
Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje dabar iš viso nagrinėja keturis skundus – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.
Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G. Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją.
Prokuratūra siekia pripažinti, kad R. Kurlianskis kaltas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.
Kyšininkavimu byloje kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Kaltinami ir juridiniai asmenys „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.
Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandį išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
