Inga Kontrimavičiūtė
Panevėžio krašto tikintieji neturėtų stebėtis Komuniją gavę ne iš kunigo rankų. Teikti Komuniją vyskupas suteikė leidimą parapijų klebonų rekomenduotiems aštuoniolikai pasauliečių vyrų ir moterų bei vienuolių – ekstraordinariniams tarnautojams.
Panevėžio vyskupijos kurijos vicekanclerio kunigo Sauliaus Černiausko teigimu, jie bus pasitelkti tik iškilus būtinybei, išimtiniais atvejais – kai kunigas dalyti Komunijos negalės dėl ligos, negalios ar kokios kitos rimtos priežasties arba kai tikinčiųjų į bažnyčią susirinks tiek daug, kad Komunijos dalijimas užtruktų pernelyg ilgai. „Per didžiąsias šventes – Kalėdų, Verbų sekmadienio, Velykų šv. Mišiose tikinčiųjų sulaukiame ypač daug ir vienas Komuniją dalijantis kunigas užtrunka labai ilgai, kartais net pusvalandį. Dabar jis galės pasitelkti tam paruoštus Eucharistijos dalintojus pasauliečius“, – aiškino kunigas S. Černiauskas.
Taip pat jei klebonas užimtas, pasauliečiai Eucharistiją įsidėję į tam skirtą specialų indą – mažą metalinę komuninę, saugomą maišelyje ant kaklo, galės nešti į ligonines ar namus dėl ligos ar negalios į bažnyčią negalintiems atvykti tikintiesiems.
Komunijos dalytojai pasauliečiai – dar naujiena Lietuvos katalikų bažnyčiose, bet seniai taikoma praktika Vakarų šalyse. Ne dvasininkai vyrai ir moterys užimtiems kunigams jau seniai gelbėja Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV.
Šv. Mišių apeigų ir maldų knygoje – 1987 m. išleistame Mišiole numatyta galimybė paskirti Komunijos dalintoją, tačiau tokia praktika Lietuvos bažnyčiose buvo taikoma retai.
„Šita praktika ypač gyva tarp vienuolių. Kunigas ne visada spėja padalinti Komuniją negalintiesiems ateiti į šv. Mišias, ant patalo gulintiesiems. Todėl vienuoliai, neturintys kunigystės šventimų, ir vienuolės jau seniai neša vieni kitiems Komuniją“, – „Sekundei“ pasakojo dvasininkas. Užtektų suabejoti bendruomenei
Žmones, išimtiniais atvejais galinčius pagelbėti kunigams, atrinko ir vyskupui rekomendavo parapijų klebonai. Pasauliečiai vyrai ir moterys bei vienuolės iš Panevėžio, Krekenavos, Upytės, Utenos, Leliūnų pastaruosius tris savaitgalius vyskupijoje klausėsi dvasininkų vedamų specialių mokymų, sėmėsi Eucharistijos teologijos bei liturginių žinių, taip pat buvo mokomi, kaip prieiti prie sunkaus ligonio, perprasti jo psichologiją bei surasti tinkamą palaikymo ar paguodos žodį sergančiojo artimiesiems.
„Tai nėra šiaip dalijama duona, Komuniją priimantis tikintysis priima Viešpaties Kūną. Tam reikalingas vidinis nusiteikimas, o Komunijos dalytojui dar ir praktinis pasirengimas“, – sako kun. S. Černiauskas. Anot kunigo, Komunijos dalytojai buvo atrinkti įvertinus jų gyvenseną, religinę praktiką bei moralę.
„Klebonai parinko žmones, kurie gyvena katalikišką gyvenimą, moraliai yra pasirengę dalyti Komuniją, galintys ir norintys prisiimti šitą savanorišką tarnystę. Jie pamaldūs, aktyviai dalyvaujantys bažnyčios gyvenime. Jeigu iš bendruomenės kas nors pasakytų, kad tam žmogui nedera dalyti Komuniją arba kad jo gyvenimo būdas prieštarauja katalikų mokymui, tokių žmonių niekas ir neleistų prie altoriaus“, – tvirtina kun. S. Černiauskas. Vis dėlto dvasininkas neslepia, jog būta nuogąstavimų, kaip tokią naujieną priims Panevėžio krašto tikintieji, ar nesuabejos Komunijos, suteiktos pasauliečio rankų, tikrumu.
„Labai svarbu suprasti, kad Komunija yra tas pats Kristaus kūnas, ir nėra skirtumo, kas ją dalina“, – pabrėžė vicekancleris. Jėgos pripildo savaitei
Kun. S. Černiausko nuomone, Komunijos dalytojų pasauliečių pagalbos labiausiai gali prireikti kaimiškųjų parapijų klebonams, dažnai aptarnaujantiems ne po vieną ir net ne po dvi parapijas.
Pasak dvasininko, skaičiuojama, kad Lietuvoje savaitgaliais bažnyčiose apsilanko iki 10 proc. tikinčiųjų. „Didelis skirtumas, kiek susirenka į šv. Mišias per šventes ir eilinius sekmadienius. Bet daugeliui sekmadienis yra ypatinga diena, jie į bažnyčią ateina ne iš pareigos, o vidinio poreikio, kad Viešpats visai savaitei pripildytų jėgos eiti, dirbti, mažiau daryti klaidų ir nuopuolių. Jei žmogus sekmadienį skiria laiko ne tik šv. Mišioms, bet ir domisi savo tikėjimu, tai nėra tuščiai išeikvotas laikas. Apsilankymas bažnyčioje dvasiai ir širdžiai duoda labai daug“, – sako kun. S. Černiauskas.
