Vos tik pasirodę finansų rinkose, kompiuteriai retkarčiais iškrėsdavo nemalonių pokštų, kurie baigdavosi nuostoliai bankininkams.
Bėgant laikui kompiuterinių sistemų reikšmė finansų sektoriuje nuolatos augo. Kartu augo ir programinių nesusipratimų skaičius.
Vien tik sausio mėnesį dėl „PayPal“ sutrikimų kai kurie vartotojai buvo apmokestinti dvigubai, JAV akcijų biržos operatorė „Bats Global Markets“ informavo apie kompiuterinius sutrikimus dėl kurių neįvyko 400 tūkst. sandorių, o dėl bėdų Jungtinės Karalystės „Faster Payments“ schemoje buvo uždelsti atlyginimų ir sąskaitų mokėjimai, rašo BBC.
Kompiuteriniai sutrikimai finansų institucijose padažnėjo dėl pernelyg išsiplėtusios informacinių technologijų sistemos.
Programuotojai kuo puikiausiai sukuria naujas funkcijas, tačiau kuomet jas tenka prijungti prie jau egzistuojančios sistemos kyla tam tikra rizika, nes kompiuterinės sistemos, aptarnaujančios bankus buvo kuriamos ilgus metus, neretai tai darė skirtingos programuotojų komandos, naudojančios skirtingas programavimo kalbas, tad niekas negali būti 100 proc. apsaugotas nuo rizikos, kad atnaujinus finansų institucijos programinę įrangą neiškils kokių nors problemų.
Nė vienas programuotojas nėra pajėgus iki galo suvokti ir išmanyti tokias kompleksines sistemas.
Riziką padidina ir tai, kad kompiuterizacija pirmiausia prasidėjo Vakarų bankuose, tai reiškia, kad jose yra įdiegtos pačios sudėtingiausios ir seniausią istorinį palikimą turinčios programos. Be to, dėl finansų krizės taupyti siekiantys bankai nebegali skirti pakankamai pinigų modernizacijai ir kokybės užtikrinimui.
Tyrimų bendrovės „Lafferty Group“ valdybos pirmininkas Michaeli Lafferty sako, kad padėtis Jungtinėje Karalystėje yra itin prasta. Anot jo, teko girdėti pasakojimų kaip bankai kviečia į pagalbą į pensiją išėjusius programuotojus, kurie prieš 20 metų prisidėjo kuriant banko kompiuterinę sistemą. Jauni programuotojai paprasčiausiai nebeišmano pasenusių programavimo kalbų, kuriomis yra pastatytos kai kurios sistemos.
Be to, dalis bankų perka programinę įrangą iš trečiųjų šalių, todėl iškilus nesklandumams banko IT skyrius atsiduria nežinioje, nes produktą kūrė ne jų programuotojai.
Kasmet banko naudojama įranga yra aplipdoma naujomis funkcijomis. Šios prielipos savaip sąveikauja su likusia programine įranga ir retkarčiais tampa fatališkos klaidos priežastimi. Šių sistemų priežiūrai ir testavimui yra skiriama pernelyg mažai žmonių, todėl kartais nepavyksta išvengti sutrikimų.
Tokio programinės įrangos augimo pavyzdys - „Knight Capital“ skandalas. Ilgą laiką sistemoje tūnojo nebenaudojamas programinis kodas, tačiau po atnaujinimo dalis šio kodo atgijo ir sukėlė nesankcionuotą veiklą biržoje.
Dar viena problemos priežastis – nuolatiniai susijungimų ir įsigijimų sandoriai. Visiškas dviejų bankų suliejimas į vieną finansų instituciją Jungtinėje Karalystėje gali užtrukti iki dešimties metų. Nors iš iš šono gali atrodyti, kad pakanka pasirašyti sutartį ir virš banko durų pakabinti naują iškabą, tačiau techninis procesas yra kur kas sudėtingesnis.
Kompiuterinių sutrikimų priežastys bankinėje sistemoje yra aiškios, tačiau jų sprendimai reikalauja laiko ir gausybės lėšų. Panašu, kad kol kas teks susitaikyti su kasdienybe tampančiais techniniais nesklandumais.
