Siekdama užtikrinti, kad sunkumų patiriančių bankų nebetektų gelbėti iš mokesčių mokėtojų kišenės ir kad jų veiklos sutrikimai nepakenktų finansinės sistemos stabilumui, šiandien Europos Komisija siūlo Europos Sąjungoje sukurti ES bankų problemų sprendimo fondų tinklą.
Kai bus aptartos artimiausiame Europos Vadovų Taryboje susitikime, šias idėjas Europos Komisija pristatys 2010 m. birželio 26-27 d. Toronte vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime. Tokie fondai būtų platesnės sistemos, kuria siekiama sustiprinti finansų sistemą ir ateityje išvengti finansų krizės, dalis. Komisija mano, kad tai galima užtikrinti nustatant reikalavimą valstybėms narėms vadovaujantis bendromis taisyklėmis sukurti fondus, į kuriuos bankai turėtų mokėti įnašus. Tokie fondai būtų skirti ne teikti finansinę paramą bankams ar jiems sanuoti, bet užtikrinti, kad jų veiklos sutrikimai būtų metodiškai valdomi ir nepakenktų finansinės sistemos stabilumui.
Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė:Būtų nedovanotina, jei mokesčių mokėtojams ir toliau tektų didelės bankų sektoriaus gelbėjimo išlaidos. Didžiausia našta turėtų tekti ne jiems. Manau, kad turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka". Turime sukurti sistemą, kuria užtikrintume, kad ateityje bankų krizės išlaidas apmokėtų finansų sektorius. Todėl manau, kad bankai turėtų būti paprašyti skirti įnašus fondui, skirtam bankų veiklos sutrikimams valdyti, finansiniam stabilumui užtikrinti ir tolesniam problemos plitimui sustabdyti, bet ne bankrutuojantiems bankams gelbėti. Europa turi imtis iniciatyvos kurti visuotines strategijas ir rodyti bendradarbiavimo pavyzdį, kuriuo galėtų sekti visos kitos šalys."
Kodėl reikia bankų problemų sprendimo fondų
Ištikus finansų krizei šalių vyriausybės turėjo skirti milžiniškas mokesčių mokėtojų pinigų sumas finansų sektoriui gelbėti, finansiniam stabilumui palaikyti ir indėlininkams apsaugoti.Dabar reikia pasirūpinti, kad tokios situacijos nepasikartotų.Komisija jau diegia prevencines priemones, dėl kurių turėtų sumažėti bankų veiklos sutrikimų tikimybė, tačiau reikia turėti ir tvirtą iš privačių lėšų finansuojamą sistemą tokioms problemoms spręsti, jei vis dėlto ateityje jų nepavyktų išvengti.
2009 m. spalio mėn. Komisija aiškiai pritarė naujos ES lygmens krizių valdymo sistemos sukūrimui. Šioje sistemoje bus numatyti suderinti įgaliojimai ir taisyklės, padedantys priežiūros institucijoms užkirsti kelią bankų veiklos sutrikimams ir imtis priemonių nemokių bankų problemoms metodiškai spręsti kuo labiau sumažinant mokesčių mokėtojų naštą. Dabar Komisija siūlo naująją sistemą papildyti bankų problemų sprendimo fondais. Akivaizdu, kad jų dydis ir mastas priklausytų nuo patobulintos priežiūros ir reguliavimo sistemos efektyvumo.
Kelios ES valstybės narės savo bankų sektoriui mokesčius jau nustatė arba ketina juos nustatyti. Tačiau mokesčių dydis ir lėšų panaudojimo būdai nėra suderinti, todėl kyla rizika, kad gali būti iškraipyta skirtingų valstybių narių bankų rinkų konkurencija ir kad gali pasunkėti valstybių bendradarbiavimas ištikus krizei.
Ką siūlo Komisija? Sukurti ES bankų problemų sprendimo sistemų, kurias finansuotų patys bankai, tinklą
Komisijos manymu, bankų mokamus mokesčius geriausiai galima panaudoti sukūrus visos ES iš anksto finansuojamų sistemų su tiksliai apibrėžtais įgaliojimais tinklą. Tokie fondai finansuotų įvairių rūšių priemones, Komisijos nustatytas 2009 m. spalio mėn. komunikate dėl krizių valdymo, kaip antai: „laikino banko" (angl. bridge bank) operacijas, viso turto ar jo dalies ir (arba) visų įsipareigojimų ar jų dalies perdavimą, gerojo ir blogojo banko atskyrimą.
Sukūrus problemų sprendimo fondus, bankų sektorius taptų atsparesnis ir nebereikėtų naudoti mokesčių mokėtojų pinigų. Komisija taip pat pripažįsta, kad jei bus manoma, kad tokie dideli pačių bankų finansuojami fondai skirti bankams nuo bankroto apsaugoti, kils pavojus, kad bankai elgsis dar neatsakingiau. Tai svarbi problema, kurią reikia spręsti atvirai ir vienprasmiškai išaiškinant, kad akcininkams ir neapsidraudusiems kreditoriams teks pirmiesiems pajausti banko veiklos sutrikimo pasekmes, kad bankų problemų sprendimo fondai - ne draudimo polisas ir jie bankų negelbės, o tik padės metodiškai nutraukti veiklą.
Galimas dydis ir veikimo būdas
Bankų problemų sprendimo fondus reikėtų sukurti per tam tikrą laiką, o bankų įnašai galėtų būti sudaryti taip, kad skatintų tinkamą bankų elgesį ir mažintų jų išformavimo riziką. Tačiau kol kas Komisija neketina tiksliai nustatyti, kaip turėtų veikti bankų problemų sprendimo fondai ir kokio dydžio jie turėtų būti. Komisija pripažįsta, kad reikės gerai išsiaiškinti ir atidžiai įvertinti didelio masto su mokesčiais ir bankų kapitalu susijusių reformų rinkinio bendrą poveikį. Be to, turės būti užtikrinta, kad šios išlaidos būtų paskirstytos taip, kad nebūtų stabdomas ekonomikos atsigavimas ir nedidėtų kredito kaina realiajai ekonomikai.
Tolesni veiksmai
Savo idėjas per 2010 m. birželio mėn. Komisija pristatys ES finansų ministrams, valstybių vadovams ir Didžiajam dvidešimtukui. Ji sieks bendro sutarimo dėl bendrų principų ir krypčių.
2010 m. spalio mėn. Komisija pateiks išsamesnių pasiūlymų dėl didesnių planų, susijusių su nauja krizių valdymo sistema, ir numatomų priimti teisės aktų pasiūlymų. Atlikdama poveikio vertinimą Komisija išsamiai apsvarstys savo pasiūlymų dėl bankų problemų sprendimo fondų steigimo poveikį.
Siekdama, kad visame pasaulyje būtų vienodos veiklos sąlygos, Komisija ketina imtis iniciatyvos, kad Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime būtų suformuota visuotinė bankų problemų sprendimo fondų vizija, pagrįsta Komisijos komunikate išdėstytomis idėjomis.
