Gamtos galia amžina. Reikia tik mėgautis nuostabia žiema, dėkoti Dievui už pasakiškus jos džiaugsmus. Kaip moka džiaugtis kačiukai mūsų kieme,s ukeldami sukūrius šviežiai iškritusiame sniege.
Galime tik padėkoti „Vilniaus energijai“,kad su sąskaitomis šviečiamąją informaciją siunčia. Padėkoti už tai,kad paskutinioji iš jų tokį erzelį sukėlė. Šilumos ir karšto vandens vartotojai dabar aiškesnį supratimą turi,kas yra kas. Arba chu iz chu. Iš premjero A.Kubiliaus lūpų sužinojome, kad Vyriausybė negali kaip nors įtakoti šilumos kainą. Tame lapelyje rado tik rinkiminę agitaciją (tik neaišku,kokios politikų gaujos). Pamatė tarsi pro mikroskopą.
Mat kainas reguliuoja nesusiklausoma (atsiprašau,nepriklausoma) Kainų komisija. Tai faktas. Nuo vartotojų ji niekaip nepriklauso. Kartu su monopolininkais sugalvojusi visokių slaptų formulių,už tą pačią paslaugą vartotojus apiplėšia kelis kartus. Pagalvokim,koks suktas apibūdinimas – nepatiekta šiluma. Reikia suprasti taip,kad tie kurie moka,sumoka už skolingus,už tuos kurių išlaidos kompensuojamos,ir visą tą kiekį,kurį susiplanavo patiekti laisvosios rinkos buhalteriai. Vardan savo gerovės,milijoninių dividendų ir viso to,kas yra konfidencialu. T.y. paslėpta.Paslauga vieša, o komercinė informacija konfidenciali.
Galiausiai visiškai neaišku,kam į snukį duoti už tokį jovalą. Ir kokia prasmė rinkti Savivaldybės tarybą, jei valdo Rubikonas. Būtų logiška mitinguoti ir langus daužyti prie Rubikono ar „Vilniaus energijos“būstinių. Tai ir policininkai mielai prisidėtų. Nes jie tokie patys vergai,sistemos įkaitai.
Valdžios pastangos suvaryti visus bėdžius į bendrijas primena pokarį,kai stribai su šautuvais kūrė kolchozus. O prieštaraujančius išbuožindavo ir išveždavo į Sibirą.
Istorinė patirtis rodo, kad mūsų išrinkti “„bolševikai“ rungiasi tarpusavyje tik dėl vieno dalyko – kas greičiau ir pigiau išparduos valstybės ar savivaldybės turtą.
Vien V. Navickas ko vertas. Pardavė beveik visas ūkines administruojančias įmones. O paskui dar apsunkino namų administratoriaus keitimo tvarką. Tai kokiu būdu administratorius galėtų savarankiškai dirbti, jei maitinamas iš to paties delno, kaip ir šilumos tiekėjas.
Cinizmo viršūne reikėtų laikyti A.Keserauską, – Vilniaus šilumos tinklų vadovą. Šilumos tinklai kažkada buvo normalus Savivaldybės skyrius, kurio pareiga prižiūrėti nuomininką, t.y.„Vilniaus energiją“. Dabar – tapo „Vilniaus energijos“ torpeda. Pažanga akivaizdi mūsų (t.y.vartotojų) nenaudai.
Mano informatorių duomenimis, A. Keserauskas su keliais likusiais darbuotojais atlyginimą gauna iš Rubikono. Visa tai gerai įliustruoja jo elgesys (BTV,Karštas komentaras,01.25). Ponuliui mat nesvarbu,ką valgys tas šilumos vartotojas. Čia skirtingi dalykai.O tos nuotolinio šilumos punktų valdymo antenos yra pažanga. Mažiau personalo reikia.
Nors nėra kuo stebėtis. Valdžia visada siųsdavo šią savo „torpedą“ten, kur tik norėdavo įmonę subankrotinti, prichvatizuoti popigiai.
Taigi reziumokime. Kiek man, Lapui,beliko laisvės? Ar aš galiu gyventi normaliai,šaltai? Man kambaryje pakaktų +8 laipsnių pagal Celsijų. Jokio diskomforto. O gal galiu apskritai nupjauti radiatorius? Ir rodyti špygą šilumos tiekėjams ir pliką užpakalį valdžiai? Nieko negaliu. Nors ir nepasirašiau sutarčių nei su viena paslaugas teikiančia firma. Nes tos sutartys neturi jokios prasmės. Lygiai tas pat,kaip pasirašyti savanoriškos vergovės sutartis. Ieškoti teisingumo valdžios įstaigose ar teismuose tolygu pasisiūlymui,kad apspardytų,apspjaudytų ar duotų per snukį. Mūsų valdžia „vsio zakonno“būdu bando atimti paskutinį likusį turtą – žmogiškąjį orumą.
Iš savo profesinės ir praktiškos patirties galiu paliudyti,kad kituose civilizuotose šalyse(pavyzdžiui,VFR) kur kas svarbesni yra nerašyti įstatymai.
Kiekvieno miesto savivalda atiidžiai seka,kad būtinoji žmogaus reikmė – stogas virš galvos ir komunaliniai patarnavimai neperžengtų 30 proc.pajamų ribą. Nes kyla socialinis maištas, kuris pirmučiausiai nušluoja savivaldybės šiknius ir partijas.
Kokios bebūtų suktos taisyklės ir sujaukti įstatymai,maišto nepavyks išvengti,kai žmonių ir visos visuomenės pasąmonė subrandina naują tikrovę, savo maldomis užkuria liepsnojantį energetinį laužą.
Mano kaimynė Matilda (nesupainiokite su Sabos karaliene Mikalda) ir kitos kaimynės buria, kad toks maištas Vilniuje įvyks per 4 – 5 savaites.Vyriausybė išsilaikys tik tuo atveju, jei sumažinusi savo aroganciją atsiprašys ir daugiau nekomentuos dalykų,kurių neišmano.
Aš jau seniai supratau, kad Lietuvą kritišku atveju išgelbsti tik moterys ir vaikai. Taigi laukia džiūgios permainos ir akimirkos. Nes nusipelnėme gyventi linksmiau.
............
Skaitytojas tikriausiai paklaus, ką aš siūlau.Taigi nacionalizuoti tas įmones. Tuo labiau, kad tos dvi kogeneracinės elektrinės Vilniuje buvo strateginės svarbos objektai. Svarba nesumažėjo, nes vien elektra gali aprūpinti visą Vilniaus apskritį. Vien iš elektros surenka apie 300 mln.litų. Šiluma yra tik šalutinis produktas,kurio savikaina pagal ekspertų studiją tesudaro 6 – 7 ct. už kWh.
Su nuomininku reikėtų teisingai atsiskaityti per 50 metų. Įvertinus visa tai,kas kam skolingas. Juk visą jų gerovę ir investicijas apmokėjom mes pagal tarifus,suderintus su Valstybine kainų komisija.Taigi praktiškai viso to ūkio akcininkai esame mes,šilumos vartotojai. O jums špygą spuoguoti oligarchai, siurbelės.
Jokių kitokių investicijų nepadarė nei „Dalkia“ nei „Rubikonas“.Eikit sau skradžiai. Geh Du dreh. Visokius aferistus, tipo Abonentas, neprisileisti arčiau, kaip Savivaldybės langelis. Iš tikrųjų sakau Jums. Be pykčio. Gyvenkime draugiškai,– kaip sako katinas Leopoldas.Nes nusipelnėme gyventi linksmiau.
Mūsų pačių valia, kaip naudotis ta gerove, kurią dovanoja
Gyvenimas
Dievas
Laisvė
Begalybė
Amžinybė
Meilė.
Kaip sakė popiežius Jonas Paulius II „Nebijokit. Yra Dievas, mylintis jus visus su visomis jūsų silpnybėmis, su visomis klaidomis. Dievas,matantis jūsų mėginimą padaryti bent ką geresnio. Jis žino, kokie jūs silpni. Turėkit drąsos Juo tikėti, ir jūs niekada nebūsit vieni“.
Jonas Paulius II:Karolio Voitilos paslaptis/Andreas Englisch;iš vokiečių kalbos vertė Birutė Lipavičienė.-Vilnius:Alma littera,2010. – 384 p.
Pagarbiai Č.Lapinskas,inž.
Vilnius,2011.01.27
