Verčia keisti paskolų sutartis
Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo, kad „Swedbank“ jam siūlo pasikeisti paskolos sutartį, kurioje tarp gausybės pakeitimų jis pastebėjo vieną kabliuką. Bankas nori pakeisti, kad kintamasis dydis negalėtų būti žemiau 0, tai reiškia, kad bankas išloštų ir neturėtų primokėti paskolos gavėjams.
„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas įrodinėjo, kad nulinių palūkanų klausimą bankas klientams siūlo spręsti taip, kad būtų užtikrintas stabilumas ir santykių pusiausvyra. Europos centrinio banko (ECB) šiuo metu taikomos žemų palūkanų normų politika lemia, kad rinkoje palūkanų normos pradeda tapti neigiamomis. Tai precedento istorijoje neturintis atvejis, kuris gali turėti esminės įtakos palūkanų skaičiavimui ne tik už būsto paskolas, bet ir už indėlius, ir už kitus finansinius produktus.
„Todėl Europos bankai, tarp jų ir mūsų, siekdami, kad tokiomis neapibrėžtomis finansų rinkų sąlygomis santykiuose tarp banko ir kliento būtų daugiau prognozuojamumo ir pusiausvyros, ieško susitarimų su klientais dėl 0.00 proc. dydžio EURIBOR ribos. Tai reiškia, kad esant neigiamai tarpbankinei palūkanų normai, ji traktuojama, kaip prilygstanti 0.00 proc. Tokiu atveju klientams reikia mokėti tik su banku suderėtą palūkanų dalį – fiksuoto dydžio maržą“, - teigė T. Pulikas.
Lietuvos bankas yra pasisakęs, kad jeigu kliento palūkanos apskaičiuojamos pagal fiksuotą maržą ir kintamą dydį (pvz., EURIBOR) ir jeigu tas kintamasis dydis yra neigiamas, tai palūkanos turėtų sumažėti.
„Jei sutartyje numatytas palūkanų apskaičiavimo būdas leidžia aiškiai spręsti, kad, pasikeitus kintamosioms palūkanoms, atitinkamai keičiamas bendrų mokėtinų palūkanų dydis, tai taip ir turėtų būti elgiamasi sutartyje sutartu būdu“, - teigia Lietuvos Bankas.
Nors Lietuvos bankas išsakė savo poziciją, tačiau neužtikrino klientų apsaugos, nes komerciniai bankai ėmė keisti sutarčių sąlygas.
Seimas ketina neleisti bankams savivaliauti
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys pateikė Civilinio kodekso pataisas, kurios užkirstų kelią bankams bloginti paskolų gavėjų padėtį. Pataisos numato, kad jeigu kredito sutartyje kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą ji negali būti keičiama didesniu dydžiu.
Pasak politiko, šios pataisos būtinos dėl to, kad bankai, piktnaudžiaudami savo padėtimi, didina neigiamas kintamas palūkanų dalis iki nulio, o faktiškai dėl to didėja paskolos gavėjo mokamos palūkanos.
Europos centriniam bankui įgyvendinant ekonomikos skatinimo politiką, žemiau nulio krito tam tikro laikotarpio EURIBOR, tuomet bankai pradėjo keisti tipinių kredito sutarčių sąlygas, didindami neigiamą kintamąją palūkanų dalį iki nulio.
„Akivaizdu, kad tokiu būdu klientų sąskaita bankai siekia apsidrausti ir sumažinti savo rizikas. Tai turėjo poveikį kreditus su kintamomis palūkanomis Lietuvoje turintiems ar imantiems asmenims. Esu įsitikinęs, kad toks bankų elgesys yra nesąžiningas ir tokie bankų piktnaudžiavimai turi būti apriboti įstatymu“, – sako V. Gapšys.
