„Ir aš tūkstantį kartų sakiau savo draugui:/ „Mes geri, mes galingi, mes šiandien laimėsim“./ Jis sakė: „Nė velnio!“/ Ir jis tūkstantį kartų buvo teisus...“ – taiklesnių žodžių už šiuos norint apibūdinti Vokietijos ir Austrijos rungtynes rasti būtų sunku. Austrai, prieš mačą garsiai deklaravę, turintys bent 40 procentų įveikti savo varžovus ir prasimušti į ketvirtfinalį, aikštėje atrodė visiškai pasimetę ir vokiečiams deramai nepasipriešino.
Parodyk, kaip žaidi, pasakysiu, kas esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Vokietijos ir Austrijos rungtynes? Joachimo Loewo muštruojami vokiečiai po netikėto pralaimėjimo kroatams buvo įsprausti į kampą ir privalėjo reabilituotis prieš savo tautą. Tuo tarpu austrai, ne be teisėjo paramos išplėšę lygiąsias su Lenkija, pergalės atveju pagrįstai galėjo tikėtis kelialapio į ketvirtfinalį. Tiesa, komandų kalibras yra per daug skirtingas ir net patys didžiausi šeimininkų gerbėjai optimistai, puikiai tai suprasdami, nedėjo daug vilčių į tai, kad rungtynės Vienoje nevirs Austrijos rinktinės pakasynomis.
Su visa pagarba austrų žaidėjams turime pripažinti, kad šiandien jie sužaidė tikrai žemiau savo galimybių ribos. Susidarė toks įspūdis, kad jie arba patys netikėjo savo jėgomis, arbe tiesiog perdegė, nes per visą susitikimo laiką taip nieko padoresnio ir nenuveikė. Nerodė stebuklų ir Vokietijos futbolininkai, bet jiems to ir nereikėjo. Buvo aiškiai juntamas klasės skirtumas ir, nors vaizdą vokiečių puolime itin gadino Mario Gomezas, švaistęs komandos draugų sukurtas progas, bet J. Loewo vyrai jau kažkuo priminė tą rinktinę, kuri pieš dvejus metus įspūdingu stiliumi iškovojo Pasaulio futbolo čempionato bronzą.
uefa.com nuotr.
Jau 5 minutę savo komandą į priekį galėjo išvesti „VfB Stuttgart“ puolėjas Mario Gomezas, bet jis, užuot iš metro nieko netrukdomas pelnęs įvartį į visiškai tuščius vartus, nusprendė prajuokinti Vienos stadione susirinkusius 53 tūkstančius futbolo aistruolių ir kaip reikiant nepataikė į kamuolį - šis po „smūgio“ kaip balionas pakilo aukštai į orą ir, nors ir leidosi į vartus, bet juose neatsidūrė, nes gynėjas Gyorgy Garicsas suskubo pavaduoti pietų pertraukos išėjusį savo komandos vartininką Juergeną Macho ir išsmūgiavo kamuolį galva į nepavojingą zoną.
Austrai per visą pirmąjį kėlinį taip nieko aštraus ir nesukūrė. Ko nepadarė jie, tą padarė jų treneris Josephas Hickersbergeris. 41 minutę už ginčus su arbitrais jis ir jo kolega iš priešingos stovyklos Joachimas Loewas buvo mandagiai išprašyti iš aikštės kaip nepageidaujami asmenys. Užėmę vietas žiūrovų tribūnuose, jie galėjo savo auklėtinių žaidimą stebėti ir vertinti jau tik iš šalies.
Po pertraukos vokiečiai toliau nemažino savo apsukų ir nė negalvojo atiduoti iniciatyvos vieniems iš pirmenybių šeimininkų. 48 minutę Andreasas Ivanschitzas be ceremonijų pargriovė pavojingai prie austrų vartų priartėjusį Philippą Lahmą ir buvo nubaustas geltona kortele. Bet tuo nemalonumai Austrijos komandai nesibaigė. Prie kamuolio atsistojęs Michaellis Ballackas neparodė gailestingumo ir šūviu lyg iš patrankos pramušė ne tik iš austrų žaidėjų sulipdytą sienelę, bet ir jų vartininką Juergeną Macho, kiek netinkamai užsiėmusį poziciją ir palikusį savo kampą be priežiūros – 1:0.
uefa.com nuotr.
Įvartis gražuolis nužudė ir rungtynių intrigą, ir austrų ryžtą kovoti. Vokiečiai visiškai perėmė žaidimo kontrolę ir toliau draskė šeimininkų gynybines užkardas. Tiesa, antrojo įvarčio pasiekti jiems nebepavyko, bet pergalę ir kelialapį į ketvirtfinalį iškovojo užtikrintai. Vokiečiai austrams ištarė „auf Wiedersehen“ ir paliko Vienos stadioną aukštai pakeltomis galvomis.
Rungtynių žaidėjas
Michaellis Ballackas. Prieš tai sužaidęs dvejas gana blankias rungtynes, Londono „Chelsea“ saugas pagaliau iššovė ir padarė tą pačiu tinkamiausiu momentu – kai to labiausiai reikėjo jo komandai. Įspūdingas įvartis saugui turėtų pridėti pasitikėjimo savimi prieš artėjančius lemiamus Europos futbolo čempionato mūšius, tad galime laukti ne ką mažiau sėkmingų jo pasirodymų ir ketvirtfinalyje su portugalais, ir gal net dar vėliau – viskas priklausys nuo to, kiek toli vokiečiai nužengs.
Rungtynių nevykėlis
Mario Gomezas. Neleistinai iššvaistęs idealią progą jau susitikimo pradžioje įmušti įvartį ir pasiųsti varžovus į nokdauną bei palengvinti gyvenimą savo komandai, M. Gomezas nusipelno griežtos kritikos ir pastabų. Rungtynėse su kitais priešininkais tokių epizodų neišnaudojimas gali kainuoti labai skaudžiai ir neatmestina tikimybė, kad tą puikiai suprasdamas ir pats J. Loewas suteiks savo puolėjui papildomų poilsio minučių ant atsarginių žaidėjų suolelio. Pažymėtina, kad „Stuttgart“ snaiperis nekėlė didesnės grėsmės austrų vartams ir buvo bene mažiausiai pastebima vokiečių figūra.
Žmogus su švilpuku
Ispanas Manuelis Mejutas Gonzalezas tvarkingai atliko savo pareigas ir nesusikompromitavo. Tiesa, gal ir galima svarstyti, ar jis neviršijo savo įgaliojimų pašalindamas iš aikštės abiejų komandų trenerius, bet, matyt, jie to tikrai nusipelnė ir dėl tokio sprendimo dėl žalos atlyginimo į Strasbūro teismą nesikreips.
