Pirmadienio vakarą Šveicarijos sostinėje Berne karaliavo oranžiniais marškinėliais išsipuošę olandai. Jie tarsi gaivus, jaunatviškas uraganas nuo žemės paviršiaus nupūtė pasaulio čempionus italus. Beje, iš karto galiu pasakyti, kad pirmąjį rungtynių įvartį teisėjas įskaitė pelnytai, o olandai italus įveikė po 30 metų pertraukos.
Olandijos bei Italijos rungtynės nė iš tolo nepriminė nuobodaus ir žiovulį kėlusio susitikimo tarp prancūzų bei rumunų. Jei pastarosios atrodė patenkintos rankoje turėdamos bent jau žvirblį ir į miško pusę nesidairė, tai nei olandai, nei italai progos susimedžioti pergalę iš rankų paleisti nenorėjo. Rungtynės prasidėjo be didesnės žvalgybos ir abi komandos nusprendė griebti jautį už ragų.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Olandijos ir Italijos rungtynes? Niekada nebuvau didelis oranžinių fanas, tačiau šiame čempionate laukiau ir tebelaukiu iš jų itin daug. Juk Marco van Basteno rankose yra tikras sprogstamos jaunystės užtaisas, kuris įsiliepsnojęs gali nušluoti nuo kelio visus. Puolimo smaigalyje rungtyniauja uoslės dar nepraradęs Ruudas van Nistelrooy‘us, kuris itin noriai mėgaujasi kūrybingų atakuojančių saugų Wesley Sneijderio bei Rafaelio van der Vaarto paslaugomis. O juk į aikštę dar tikrai sugrįš Arjenas Robbenas. Jau rungtyniavo ir Robinas van Persie. Atakoje olandų perspektyvos yra itin geros, o visi skeptikai, nuogąstavę dėl prasto oranžinių puolimo atrankos turnyro metu, bent jau laikinai yra nutildyti.
Kiek labiau nerimauti buvo galima tik dėl olandų gynybos grandies. Taip, rungtynėse su italais būta klaidų ir kartais gana grubių, tačiau vartai liko sausi. Dėl to eilinį kartą liaupsių nusipelno legendinis Edvinas van der Saras. Šis vartininkas rinktinės gretose sužaidė jau 126 rungtynes. Be to, dalyvaudamas jau ketvirtajame Senojo žemyno pirmenybių finaliniame etape, jis pateko į vieną gretą kartu su tokiomis legendomis kaip vokietis Lotharas Matthausas bei danas Peteris Schmeichelis.
Negana to, olandų sirgaliai viliasi, kad jau dabar vietą Olandijos futbolo olimpe užsitikrinęs vartininkas pakartos Hanso van Breukeleno pasiekimą. Šis futbolininkas, gynęs olandų vartus 1988 metais vykusiame Europos futbolo čempionate, visų pirma tapo Olandijos čempionu su PSV klubu, o po mėnesio triumfavo ir Senojo žemyno pirmenybėse. E. van der Saras jau tapo Anglijos čempionu su „Manchester United“, tad dabar jam belieka siekti aukso su nacionaline ekipa. Tiesa, aišku, kad lengva nebus.
Kiek keisčiau buvo matant tai, kad rungtynes gynybos grandyje pradėjo ne Johny Heitinga, o Kanibalas. Tiesa, Khalidas Boulahrouzas, į rinktinę pakviestas tik pačiu paskutiniu metu vietoje Ryano Babelio, vaizdo negadino.
Galų gale italų gynyba buvo visiškai apgailėtina. Tad nedelsdami galime įteikti ir rungtynių nevykėlio apdovanojimą. Kaip ir vakar dienos rungtynėse tarp Vokietijos bei Lenkijos, šį titulą pelno visas antiherojų kolektyvas – išgarbstytieji italų gynėjai. Šiose varžybose italai nespėjo paskui energija trykštančius, žymiai greitesnius olandų saugus, o R. van Nistelrooy‘us net keliskart itin lengvai pabėgo nuo italų spendžiamų dirbtinės nuošalės spąstų. Jau dabar galim konstatuoti – Fabio Cannavaro praradimas italams yra itin skaudus ir nei Matrica, nei Andrea Barzagli jo pilnai nepakeis.
Manau nepasiteisino ir italų trenerio Roberto Donadonio sprendimas į aikštę leisti 3 „AC Milan“ saugus. Genaro Gattuso bent iš pažiūros turėjo aiškią užduotį – tarsi mašalas prikibti prie atakuojančių olandų vidurio saugų ir smulkios pražangos taktika neleisti jiems įsibėgėti. Tačiau raganosiu pravardžiuojamam futbolininkui tas ne itin pavyko. Blankus buvo ir Massimo Ambrosinis. Galbūt kiek mažiau kritikos nusipelno nebent Andrea Pirlo. Kitose rungtynėse galima tikėtis, kad saugų grandyje rungtyniaus jau „AS Roma“ trejetas – Daniele De Rossi, Simone Perotta bei Alberto Aquillani.
Tiesa, negalima nuneigti, kad italai turėjo savo šansų. Pirmajame kėlinyje išsiskyrė Antonio di Natale smūgis, o antrajame kėlinyje netikėtai iš patogios progos užsikirto ir Luca Tonio įvarčių automatas. Jei italai antrojoje kėlinio viduryje būtų išnaudoję savo galimybes, rungtynių eiga galėjo pakrypti ir kitaip, o dabar galbūt kalbėtume ne apie oranžinės audros siautulį, o apie netikėtą italų renesansą.
Rungtynių žaidėjas
Išskirti vieną žaidėją olandų gretose būtų itin sunku. Man ši ekipa veikiau priminė puikų futbolo menininkų ansamblį. Vis dėlto, jei jau geriausio rungtynių žaidėjo prizas turi būti įteiktas, tai aš jį skirčiau R. van Nistelrooy‘ui Jis pelnė ne tik pirmąjį rungtynių įvartį, perlaužusį rungtynių eigą, bet buvo itin aktyvus bei turėjo dar kelias puikias progas išvalyti visus voratinklius Gianluigi Buffono vartų tinkle. Deja, Ruudui to nepavyko, tačiau, nepaisant to, jis nusipelno didžiausių ovacijų.
Rungtynių dvikova
Olandų saugai savo energija bei noru kovoti pranoko „AC Milan“ senių gvardiją. Nors tikėjausi įdomios kovos aikštės viduryje, šįkart jos išvysti nepavyko – olandai buvo ir kūrybiškesni, ir tikslesni. Be to, buvusių bendraklubių – R. Donadonio bei M. van Basteno – dvikovą trenerių kategorijoje taipogi laimėjo olandas. R. Donadoniui artėja nerimo dienos – dar viena nesėkmė ir „ciao ciao bambino“. O su tokia gynyba net ir rungtynėse su Rumunija reikia laukti rimtų nemalonumų.
Žmogus su švilpuku
Manau, kad daugelis italų bei šios rinktinės gerbėjų šioje krepšinio šalyje norėtų pakarti rungtynėms teisėjavusį švedų arbitrą ant artimiausios sausos šakos. Peteris Frojdfeldtas, o tiksliau jo kolega šoninis teisėjas, pretenduoja tapti didžiausiu „squadra azzurri“ priešu. Priežastis tam paprasta – daugelio įsitikinimu pirmasis rungtynių įvartis buvo įmuštas iš nuošalės. Tačiau juk už galinės aikštės linijos tuo metu kiurksojo Christianas Panuccis.
FIFA taisyklėse teigiama, kad tokiu atveju, jei besiginantis gynėjas specialiai pasitraukia už galinės linijos tam, kad oponentas patektų į nuošalę, tai teisėjas turi leisti tęsti žaidimą ir perspėti tą žaidėją dėl to, kad šis aikštę, vykstant žaidimui, paliko be arbitro leidimo. Be to, tos pačios 11 taisyklės poskyryje rašoma, kad žaidėjas, kuris paliko aikštę ir greitu laiku į ją negrįžo, vis dar turi būti įskaitomas nustatant, kurie puolėjai yra atsidūrę nuošalėje. Tokiu atveju šis užribyje esantis žaidėjas, priklausomai nuo buvimo vietos, yra laikomas stovintis ant vartų linijos arba ant arčiausiai jo esančios šoninės linijos. Žaidėjas, nedalyvaujančiu žaidime, laikomas tik tuomet, kai gauna teisėjo leidimą palikti aikštę. Tad viskas šioje situacijoje atrodo aišku (C. Panucci turi būti laikomas dalyvavęs žaidime), o linijos teisėjas nusipelno pačių didžiausių pagyrų už tai, kad nekėlė vėliavėlės ir nepavogė pelnyto įvarčio iš olandų.
Pastaba kritikams. Kažkada ant Etono koledžo durų kabėjo užrašas, skelbiantis, kad kiekvienas šių namų gyventojas, šiokiomis dienomis bent kartą per dieną, o savaitgaliais – bent dukart nežaidžiantis futbolo, bus nubaustas pusės kronos bauda bei pašalinimu iš koledžo. Šiandien įvairiausios žmogaus teises ginančios organizacijos veikiausiai tokią praktiką pasmerktų, tačiau gal vis dėlto reikėtų pasiūlyti tokią nuostatą mūsų Švietimo ir mokslo ministerijai? Nes dabar tik seilę varvinti norisi žiūrint kokio lygio kova vyksta aikštėje...
Dar viena pastaba... Ko labiausiai nelaukiau, įvyko šios dienos rungtynėse – prie mikrofono sėdo visus sportus, pradedant lengvąja atletika ar net žiemos sportu ir baigiant futbolu išmanantis Tautvydas Meškonis. Tačiau, kaip dažnai būna, kad tas, kas žino visko po truputį, iš tikro nežino nieko. Mūsų futbolo „guru“ net patingėjo įsijungti oficialų čempionato puslapį internete ir iš jo sužinoti tikras, o ne tariamas sudėtis. Kad Nigelas de Jongas žaidžia aikštėje jis veikiausiai susigaudė tik prabėgus kokiai 10 min., kai šis saugas buvo parodytas iš arti.
Aišku, lengviausia kaltinti popierius, kuriuose neva buvo pateikta neteisinga informacija. Tačiau taip ir būna, kai visa išmintis glūdi šūsnyje popierių, o ne galvoje... Nenoriu nieko įžeisti, tačiau ir trenerio Vytauto Jančiausko komentarai dažnai primena ne kompetentingo futbolo eksperto, o eilinio žiūrovo pastabas. Kaip puikiai kamuolį kontroliuoja olandai, matau ir pats, tačiau iš futbolo trenerio tikriausiai turėtų būti galima sulaukti komentarų apie taktinius pokyčius, žaidybines schemas... Deja, apie tai Lietuvoje atrodo nusimano tik Nerijus Kesminas.
