Net ir be traumų pandemijos kamuojamų trijų savo mohikanų žaidusi Lietuvos rinktinė žvaigždžių perpildytai olimpinei čempionei Argentinai sugebėjo nušluostyti nosį. Surietę varžovus į ožio ragą net 94:75, lietuviai su Orensės miestu atsisveikino aukštai pakėlę galvas.
Po itin skaudaus pralaimėjimo Ispanijos krepšininkams mūsiškiai surado savyje jėgų reabilituotis. Kone idealiai rungtyniavę pirmąją mačo pusę Ramūno Butauto auklėtiniai susikrovė 30 taškų persvarą, kurią iš gailestingumo po pertraukos savo varžovams leido kiek apkarpyti.
Apie Lietuvos triumfą iš pradžių
Startiniame Argentinos komandos penketuke buvo net keturi NBA duona mintantys žaidėjai – Luisas Scola, Fabricio Oberto, Andresas Nočionis ir Emanuelis Ginobilis. Tiesa, lietuviai į tai per daug dėmesio nekreipė ir teisingai darė. Kol argentiniečių žvaigždžių galaktikos atstovai pozavo fotografams, mūsiškiai nieko nelaukė ir daugiausiai Simo Jasaičio pastangomis nurūko į priekį net 12:0.
Š. Jasikevičius („News Bridgepix“ nuotr.)
Pietų amerikiečių negelbėjo ir viena po kitos prašomos minutės pertraukėlės – Lietuvos rinktinės žaidėjai, kone geležine gynyba sukaustę visus varžovus, patys taškus rinko labai nesunkiai. Švieslentėje ties Lietuvos grafa degantys skaičiai keitėsi neįtikėtinai sparčiai - 17:2, 22:10, o po dviejų tolimų Kšyštofo Lavrinovičiaus bombų jau ir - 28:10. Visiškai pasimetę atrodę olimpiniai čempionai nesuprato, kas dedasi, ir vaikiškai klydo kas antroje savo atakoje.
Matyt, nepratę būti taip mindomi jie vis sunkiau tvardė savo neigiamas emocijas, kurios pirmajam pro kraštus pradėjo veržtis Andresui Nočioniui. Čikagos „Bulls“ puolėjas iš pradžių be gailesčio kirto per rankas Marijonui Petravičiui, o dar po kelių minučių labai grubiai sustabdė greitos kontratakos smaigalyje atsidūrusį Joną Mačiulį, kuris po kontakto nulėkė toli už aikštės ribų. Už šiuos bušido veiksmus argentinietis labai greitai buvo nubaustas diskvalifikacine pražanga ir mandagiai išprašytas lauk. Lietuvos rinktinės vyrų entuziazmo toks nesportinis priešininkų elgesys nenumušė ir mūsiškiai pirmąjį kėlinį laimėjo net 33:14.
„News Bridgepix“ nuotr.
Susidarė įspūdis, kad be jokios ugnelės akyse rungtyniavę argentiniečiai buvo labiau susirūpinę tuo, kaip neatskleisti savo kortų, nei tuo, kaip pasipriešinti it iš pypkės po aikštelę siautusiems Lietuvos atstovams. Tiesa, antrojo ketvirčio pradžioje buvo pradėjęs kiek strigti ir mūsų vyrų puolimas – pirmus taškus jie įritino tik 13 minutę.
Vis dėlto, kaip yra mūsų tautą kartą pavadinęs žymus australų kilmės JAV aktorius Melas Gibsonas, „aštriadančiai lietuviai, ginkluoti beisbolo lazdomis“ ir dar su užgautomis ambicijomis netrukus grįžo į savo vėžes ir toliau Argentinos žaidėjams sėkmingai vedė edukacinę pamokėlę pavadinimu „Kur gi tie vėžiai žiemoja“ - mūsiškių pranašumas kone sulig kiekviena minute augo kaip ant mielių – 40:20, 46:20.
Viešai ant gėdos stulpo kalami Argentinos krepšininkai sunkiai tvardėsi – netrukus į tribūnas lėkė įtūžusio Pablo Prigioni spirtas kamuolys. Deja, futbolo elementai varžovams menkai tepadėjo. Pamatęs, kad nieko doro taip ar taip neišeina, argentiniečių trenerių štabas ant parketo išleido visus atsarginius žaidėjus. Jie stebuklo nesukūrė, ir lietuviai su pasismaginimu išėjo į rūbines turėdami 30 taškų pranašumą – 56:26.
„News Bridgepix“ nuotr.
Po pertraukos situacija aikštėje kurį laiką nesikeitė ir abi komandos apsikeitė tai rezultatyviais išpuoliais, tai nesėkmingomis atakomis. Kėlinio viduryje po Emanuelio Ginobilio ir Carloso Delfino metimų argentiniečiai pradėjo mažinti Lietuvos atotrūkį – 63:39 (25 min.).
Siekdami išgelbėti Orensėje mindomą savo garbę varžovai gerokai suaktyvino gynybinius veiksmus ir ėmė daug drausmingiau elgtis su kamuoliu. Tiesa, su kėlinio sirena tritaškį pataikęs Kšyštofas Lavrinovičius vėl leido lietuviams kiek lengviau atsipūsti – 73:47.
Pradėjusi tikėti savo jėgomis Argentinos rinktinė nusprendė pradėti lipti mūsiškiams ant kulnų ir paskutiniame ketvirtyje po taiklių tritaškių lavinos priartėjo rekordiškai arti – 77:65. Sunkiausiai Lietuvos vyrams sekėsi gaudyti iš NBA į Rusiją šį sezoną persikėlusį Carlosą Delfiną, kuris draskė gynybą tiek aštriais prasiveržimais, tiek tolimais šūviais. Sunerimo ir R. Butautas, kuris aikštėje jau laikė eksperimentinę sudėtį.
Nuo atsarginių žaidėjų suolo buvo greitai pašokdinti Šarūnas Jasikevičius ir Rimantas Kaukėnas. Būtent pastarasis sunkiausiu momentu ir timptelėjo mūsiškius į priekį – 82:66. Atsigavę lietuviai priešininkų arčiau savęs daugiau nebeprisileido ir triumfavo 94:75.
„News Bridgepix“ nuotr.
Rungtynių didvyriai
Dėl vietos išsvajotame dvyliktuke vis dar kovojantis 24-erių metų įžaidėjas Marius Prekevičius puikiai pasinaudojo bene paskutine proga pateikti savo argumentų rinktinės strategui Ramūnui Butautui. Įspūdingai rungtyniavęs pirmoje mačo pusėje, naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo pirkinys ne tik pakankamai neblogai dirigavo mūsų rinktinės orkestrui, bet ir pats įkalė keletą tritaškių vinių į olimpinės čempionės Argentinos krepšį. Sužaidęs bene solidžiausią savo susitikimą vilkėdamas Lietuvos rinktinės marškinėlius M. Prekevičius pagaliau parodė bent dalį savo potencialo.
Pagyrų nusipelno ir šaltakraujiškai žaidęs Simas Jasaitis. 201 centimetrų ūgio lengvasis krašto puolėjas taip pat surinko 14 taškų. Jis, kaip jau įprasta, buvo itin naudingas kovodamas dėl atšokusių kamuolių, svariai prisidėjęs prie triuškinamos Lietuvos pergalės po lenta – 44:23. Be to, naujasis Badalonos „Joventut“ ekipos narys greitai reaguodavo į besikeičiančias žaidimo situacijas ir dažnai prie ginčytino kamuolio suskubdavo pirmas.
S. Jasaitis („News Bridgepix“ nuotr.)
Svarbius vaidmenis aikštėje atliko ir Jonas Mačiulis bei Kšyštofas Lavrinovičius. J. Mačiulis yra vertas plojimų jau vien dėl to, kad kaip vaiką suvystė NBA arenose žibantį Andresą Nočionį ir privertė jį užsidirbti diskvalifikacinę pražangą. Puikiai su „Bulls“ žaidėju žalgirietis tvarkėsi ir gynyboje, nesuteikęs garsiam savo varžovui praktiškai jokios laisvės. Tuo tarpu Kšištofas Lavrinovičius taikliais savo metimais varė į neviltį dažnai kitus Lietuvos žaidėjus supančiojusius argentiniečius. Universalus puolimas buvo viena iš pagrindinių mūsiškių pergalės priežasčių.
Rinktinė, kuriai dar reikia pasitempti
Galima garantuoti, kad Argentinai su tokiu žaidimu, kokį ji demonstravo per pirmąsias 20 minučių, šiemet apginti Atėnuose iškovotą olimpinį auksą nėra jokių šansų. Pietų amerikiečiai atrodė taip, tarsi būtų pirmąkart susitikę ir nežinotų nei vienas kito galimybių, nei ką patys turi daryti. Be abejo, tai ne mūsų reikalas, tik belieka tikėtis, kad argentiniečiams nepavyks labai greitai išspręsti visų savo bėdų ir per pirmąsias Pekino olimpiados rungtynes aikštėje matysime labai panašų vaizdą.
Teisėjų brigados veiksmai
Rungtynėms teisėjavę ispanai šiandien beveik nedarė klaidų ir vertino visus epizodus daugiau ar mažiau vienodai. Be abejo, niekas šlovinančių ditirambų jiems kurti nesiruošia, bet arbitrus pagirti už tai, kad buvo beveik nepastebimi ir netrukdė krepšininkams patiems išsiaiškinti savo santykių, skirtingai nei mačuose su Ispanija, tikrai galima. Pagarbos jie nusipelno jau vien už tai, kad nepabūgo A. Nočionio autoriteto ir pastarąjį absoliučiai pelnytai išvijo iš aikštės be didesnių ceremonijų.
„News Bridgepix“ nuotr.
Kova už būvį dvyliktuke
Šiandien sužibėjęs Marius Prekevičius gali įnešti nemažų korekcijų lenktynėse dėl dvyliktojo kelialapio į Pekiną. Panašu, kad išganingojo bilieto likimas kaip tik ir spręsis būtent dvikovoje tarp M. Prekevičiaus ir M. Lukauskio, kuris, nors šiandien be atvangos ir nebetriuškino varžovų krepšio, vėl sužaidė neblogas rungtynes. Tuo tarpu Tomas Delininkaitis vėl neparodė nieko, dėl ko R. Butautas į galutinę rinktinės sudėtį turėtų priimti būtent jį.
Mūsų vyrų perspektyvos
Lietuva įrodė, kad ji gali žaisti ir be susižeidusių trijų savo mohikanų – Ramūno Šiškausko, Lino Kleizos ir Dariaus Songailos. Ir tai daryti visai sėkmingai. Tiesiog į miltus sumalę viena favoričių laikomą Argentiną mūsiškiai visu gražumu pademonstravo tvirtą savo valią ir charakterį. Lietuvos rinktinės didžiulis potencialas yra matomas plika akimi, klausimas tik, kaip jį pavyks išnaudoti. Jei viskas bus gerai ir savo žaizdas iki Pekino mūšių spės užsilaižyti visi traumų pakirsti krepšininkai, lietuviai olimpinėse žaidynėse bus tikrai pajėgūs kovoti dėl medalių, gal net pačios tauriausios spalvos.
E. V.
