Gargždų bažnyčioje atsisveikinta su šią savaitę tragiškai gaisre žuvusiu šio miesto ugniagesiu Rolandu Venslauskiu. Prie Lietuvos trispalve uždengto jo karsto išsirikiavusi garbės sargyba. Bažnyčioje ne tik ugniagesio artimieji bei giminaičiai – atsisveikinti atvyko tarnybos broliai ir seserys iš visos Lietuvos.
Šalia bažnyčios buriavosi ir visiškai ugniagesio nepažinoję gargždiškiai. Emocijas sugeba tramdyti retas.
53-ejų Rolandas Venslauskis žuvo pirmadienį, gesindamas milžinišką medžio apdirbimo įmonės gaisrą netoli Gargždų. Vyras dešimt kartų skatintas ir apdovanotas už puikią tarnybą. Gyvybes ir žmonių turtą jis gelbėjo kone 30 metų. Rolandas Venslauskis yra pirmas ugniagesys nepriklausomos Lietuvos istorijoje, žuvęs gesinant gaisrą. Įvykis sukrėtė visą bendruomenę.
„Stengiamės eiti į tarnybą, dirbti toliau, tarnauti. Stengiamės nerodyti savo skausmo. Bet aš manau, kad reikės ir laiko, reikės ir reabilitacijos, manau, čia dar ne pabaiga“, – sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.
Šeima sulauks kompensacijų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla žada, kad ugniagesio šeima bus pasirūpinta. Jai bus suteiktos ne tik visos socialinės garantijos, o ir aštuonerių metų vidutinis žuvusiojo darbo užmokestis. Bendra suma galėtų siekti nuo 100 iki 150 tūkstančių.
„Mes deklaruojame labai aiškiai rūpestį ir pagalbą artimiesiems visame kame, kai reikės kažkokių pagalbų ir paramų“, – teigė R. Požėla.
Karstą su velioniu į amžinojo poilsio vietą lydėjo milžiniška kolona automobilių, daugybė ugniagesių mašinų. Kolonai važiuojat per miestelį, Gargždai tarsi sustingsta. Atsisveikinti su ugniagesiu pakelėse susirinko paprasti gargždiškiai. Kolona artėjo prie miestelio gaisrinės – žuvusiojo darbovietės, kuriai šis atidavė kone 30 savo gyvenimo metų. Ten bendražygio laukė Gargždų ugniagesių komanda.
„Tai visiems didelė tragedija. Neapsakoma. Neapsakoma“, – emocijas sunkiai tvardė ugniagesys Deividas Kimtys.
Prie gaisrinės kolona sustojo ir atidavė pagarbą žuvusiajam. Kai gedulinga kolona pajudėjo kapinių link, emocijas sunku tramdyti ir kitų tarnybų pareigūnams.
Kapinėse susirinko dar daugiau žmonių. Žuvusio ugniagesio karstą iki kapo duobės lydėjo orkestras. Žuvusį kolegą paskutinį kartą pasitiko jo komanda. Rolando Vensliauskio garbei aidėjo salvės.
Ėmus kristi pirmosioms žemėms, ugniagesiai paskutinį kartą kolegai tarė sudiev.
Užkaukus kasdien vyrą darbe lydėjusioms sirenoms neverkiančių turbūt buvo vos vienas kitas. Taip Lietuva atsisveikino su Gargždų ugniagesiu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
