.jpg)
„Dar viena Europos šalis buvo jėga sudraskyta į dalis,“ – tokią išvadą daro T. G. Ashas, apžvelgdamas Ukrainos konflikto eigą. Paliaubų sąlygas jis pateikia tokia metafora: „Užpakalinį įėjimą į jūsų namus jums leidžia uždaryti tik sutikus su sąlyga, kad savo svetainę užleisite žmogui, pristačiusiam pistoletą jums prie kaktos, ir dar jums teks mokėti už jį patarnavimo mokesčius“.
Galima ginčytis dėl tokios pasipriešinimo tokiai „begėdiškai agresijai“ metodų, tačiau „nereikia turėti iliuzijų dėl to, kas vyksta mums priešais akis“, teigia autorius. Jo manymu, „Vladimiras Putinas sąmoningai ES priešpastato kitokį, senesnį ir blogesnį europietišką būdą politikuoti“.
Stiprusis visada teisus… Maskvos džiunglių taisyklės prieš Briuselio teisės džiungles. Kas nugali? „Laimi Rusija“, – atsako amerikiečių „realistas“ Johnas Mearsheimeris. Ir ką mums su tuo daryti? „Vakarai privalo siekti to, kad Ukraina virstų neutralia valstybe buferiu tarp Rusijos ir NATO. Tai turėtų būti kažkas panašaus į Austriją Šaltojo karo metais. Šio tikslo vardan Vakarai privalo nedviprasmiškai atsisakyti ES ir NATO plėtros“.
„Ką gi, ačiū Jums, profesoriau realiste, – komentuoja T. G. Ashas. – Jūs, tikriausiai, norėtumėte patys šį susitarimą ir pasirašyti? Yra viena puiki, persmelkta realios politikos dvasia, vieta tokiam susitikimui – tai Jalta, kur 1945 metais Franklinas Delano Roozeveltas ir Winstonas Churchillas suteikė sovietinei Rytų Europos okupacijai abejotiną legitimumą. Jalta dabar atsidūrė aneksuotame Kryme“.
„Ar mes turime teisę diktuoti kitoms nepriklausomoms, suverenioms valstybėms, kad šios turėtų tapti neutraliais buferiais? Garis Kasparovas, kuris Rusiją žino geriau už J. Mearsheimerį, neseniai savo „Twitter“ paskyroje rašė: „Realistai, panašu, pasiryžę paaukoti milijonus ukrainiečių įkaitų okupuotoje teritorijoje daliai. XXI amžiuje Europoje“. „Šiomis dienomis kartu su G. Kasparovu aptarėme situaciją Ukrainoje, – rašo T. G. Ashas. – Jis tikina, kad tai nėra konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis tai priima kaip dviejų Rusijų priešpriešą. Poetiškai hiperbolizuodamas, jis vadina jas Kijevo Rusia ir Aukso orda“.
„Net jeigu visuomenės apklausos, kuriose tikinama, kad V. Putinas šiandien Rusijoje mėgaujasi kolosaliais reitingais, yra tikros, nereikia painioti V. Putino ir Rusijos. Adolfas Hitleris kadaise taip pat buvo itin populiarus, kaip ir Slobodanas Miloševičius. Liaudį galima pakreipti pavojinga linke, ypač jeigu propaganda iškelia gilius nacionalinius mitus ir nuoskaudas. Praėjus keliems metams nacija pabunda ir ateina atpildo valanda. Būti prieš V. Putiną – tai ne tas pats, kas būti prieš Rusiją. Tai greičiau reiškia būti už Rusiją ilgalaikėje perspektyvoje: palaikyti tuos išpuolių susilaukiančius rusus, kurie atstovauja kitokią Rusiją,“ – teigiama straipsnyje.
T. G. Ashas prieštarauja ir tiems, kurie kaltina Vakarus dviveidiškumu, primindami įsiveržimą į Iraką: „Taip, anglo-amerikiečių įsiveržimas į Iraką buvo klaidingas pagal teisę, strategiją ir nuoseklumą, tačiau dvi klaidos sumoje nereiškia teisingumo“. Žmonėms, kurie siūlo pirmiausiai užsiimti, pagal savo mastus ir konflikto aukas, karu Sirijoje, T. G. Ashas atsako: „Net jeigu nepaisyti to fakto, kad apie Artimuosius Rytus aš žinau mažiau, negu apie Europą, viskas, ką girdžiu iš ekspertų (apie situaciją Sirijoje), nenurodo kažkokio vieningo sprendimo… O Ukrainoje, atsižvelgiant į visą klausimo sudėtingumą, atvirkščiai, sprendimas yra akivaizdus. Jį galima sudėlioti į 12 žodžių: V. Putinas privalo išvesti savo kariuomenę, o Ukraina – visiškai kontroliuoti savo rytinę sieną. Kelias į stabilią taiką prasideda nuo šių 12 žodžiu“.
