Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos. Tai Naujieji metai (sausio 1 d.), Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.), Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.), dvi Velykų dienos, Tarptautinė darbo diena (gegužės 1 d.), Joninės (birželio 24 d.), Valstybės diena (liepos 6 d.), Žolinė (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų diena (lapkričio 1 d.), Kūčios (gruodžio 24 d.) ir dvi Kalėdų dienos (gruodžio 25–26 d.).
Nuo šių metų laisvadienių tampa ir Vėlinės, lapkričio 2 d. Seimas linkęs pritarti, kad 2021 m. į darbą nereikėtų eiti ir sausio 13 d., minint 30-ąsias Laivės gynėjų dienos metines.
Lenkija
Kaimynai lenkai, kaip ir daugelis Lietuvos kaimynų, pagrindines šventines dienas turi panašias. Tai Nauji metai (sausio 1 d.), Velykos ir antroji Velykų diena, dvi šventinės Kalėdų dienos, Tarptautinė darbo diena.
Kaip ir lietuviai, taip ir lenkai į darbą neina lapkričio 1 d., kai mini Visų šventųjų diena, bei rugpjūčio 15 d., kai švenčiama Žolinė.
Lenkijoje nedarbo dienomis laikomos ir dar dvi religinės šventės. Tarp jų septintasis sekmadienis po Velykų – Sekminės. Nors tai ir šventinė diena bei oficialus laisvadienis, kadangi Sekminės visada yra sekmadienį, laisvadienis į pirmadienį nepersikelia. Lenkai į darbą gali neiti ir devintą ketvirtadienį po Velykų, kai minimos Devintinės.
Laisvadienis yra ir Nepriklausomybės diena, kuri švenčiama lapkričio 11 d. Istorinio bendrumo su Lietuva turi gegužės 3 d., nes šią dieną minima Konstitucijos diena. 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublika priėmė pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje rašytinę konstituciją.
Iš viso Lenkijoje yra 13 šventinių dienų.
Latvija
Latviai turi 12 šventinių dienų. Nors lietuviui Didįjį penktadienį eiti į darbą normalu, latviai šią dieną ilsisi namuose, nes tai valstybinė šventė. Panašiai yra ir su Naujų metų išvakarėmis. Gruodžio 31 d. Latvijoje taip pat yra valstybinė šventė ir laisvadienis.
Nors Lietuvoje kartais kyla diskusijų dėl to, ar Joninės turėtų būti šventine diena, latviai dėl to galvos nekvaršina ir Jonines, kitaip vadinamas Rasomis, švenčia dvi dienas, birželio 23–24 d.
Latviai taip pat į darbą neina per abi Velykų dienas, dvi Kalėdų dienas, Kūčias, gegužės 1 d. bei dvi Nepriklausomybės dienas, kurias mini gegužės 4 d. ir lapkričio 18 d.
Estija
Estai, kaip ir latviai, turi 12 šventinių dienų. Estijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, į darbą nereikia eiti per Naujuosius metus, Kūčias, dvi Kalėdų dienas, Jonines. Estai neturi antrosios Velykų dienos, tačiau, kaip ir latviai, mini Didįjį penktadienį.
Estijoje gegužės 1 d. taip pat nedarbo diena, tačiau ji turi visai kitą prasmę. Kai daugelyje šalių tuomet minima Tarptautinė darbo diena, estai švenčia Pavasario arba Gegužės dieną.
Kaip ir kitos Baltijos šalys, estai švenčia dvi Nepriklausomybės dienas, vasario 24 d ir rugpjūčio 20 d.
Išskirtine galima laikyti birželio 23 d. Kai latviai į darbą neina dėl Rasų šventės, estai mini Pergalės dieną. 1919 m. tą dieną estų ir latvių pajėgos pasiekė reikšmingą pergalę savo šalių kovoje dėl nepriklausomybės vadinamajame Cėsio mūšyje.
Baltarusija
Baltarusiai turi kiek mažiau laisvadienių nei kiti Lietuvos kaimynai – 9. Baltarusijoje švenčiamos dvi Naujųjų metų dienos, sausio 1–2 d., stačiatikių Kalėdos, kurios minimos sausio 7 d., Rodonica, devynios dienos po stačiatikių Velykų, katalikų Kalėdos, gegužės 1 d.
Baltarusijoje išlikusios ir kai kurios tarybinės šventės – kovo 8-ąją minima Tarptautinė moters diena bei lapkričio 7 d. švenčiama Spalio revoliucijos diena.
Liepos 3 d. baltarusiai mini Nepriklausomybės dieną. Tačiau jos prasmė kiek kitokia nei kitose regiono šalyse, nes ši diena žymi kaip 1944 m. šalis buvo išvaduota nuo nacių kariuomenės.
Ši diena kelią diskusijų pačioje šalyje. Dalis visuomenės siūlo Nepriklausomybės dieną švęsti rugpjūčio 25 d., kai Baltarusija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos. Šalies opozicija vietoje to mini Laisvės dieną – kovo 25 d., kai 1918 m. susikūrė pirmoji nepriklausoma Baltarusijos respublika.
Rusija
Rusijoje pagal šalies Darbo kodeksą yra 14 nedarbo dienų. Šis skaičius būtų daug mažesnis, jei ne valstybės suteikti laisvadieniai švęsti Naujuosius metus, kurie trunka nuo sausio 1 iki 8 d.
Sausio 7 d. rusai švenčia stačiatikių Kalėdas, gegužės 1 d. kaimyninėje valstybėje įvardijama kaip Pavasario ir darbo diena.
Rusijoje laisvadieniai yra ir vasario 23 d., kai minima Tėvynes gynėjo diena, daugelio įvardijama kaip Vyrų diena, bei kovo 8-oji, kai pagerbiamos moterys.
Gegužės 9 d. rusai mini pergalę Antrajame pasauliniame kare, birželio 12 d. švenčiama Rusijos diena. Šią dieną paminima, kaip 1991 m. buvo pripažintas Rusijos suverenitetas nuo Sovietų Sąjungos.
Lapkričio 4 d. Rusijoje švenčiama Tautos vienybės diena, kuria pažymima 1612 m. pasiekta pergalė prieš Maskvą bandžiusius užimti lenkus.
Šiemet rusai džiaugėsi dar daugiau laisvadienių, nes valdžia leido į darbą neiti ir gegužės 6–8 dienomis.
„Mūsų laukia didžios gegužės šventės, o tarp jų – darbo dienos: 6, 7 ir 8. Mes žinome, kad ir šiaip daugelis nebūtų dirbę: imtų laisvadienius ar atostogas, todėl, manau, kad teisinga yra paskelbti šias tris dienas nedarbo išsaugant uždarbį“, – sprendimą aiškino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ilgųjų savaitgalių šiais metais nusimato ir lietuviams. Ilgąjį savaitgalį turėsime dėl Valstybės dienos, nes liepos 6 d. – pirmadienis.
Įrašius Vėlines į šventinių dienų sąrašą, trys laisvadieniai numatomi ir lapkričio pradžioje – nuo spalio 31 d. iki lapkričio 2 d.
Šiemet Kūčias ir Kalėdas švęsime keturias dienas, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, gruodžio 24–27 d.