Pirmadienį į Lietuvą atvyko Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
Jis vieši užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kvietimu, minint Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmetį, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministrai aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą migracijos klausimais, regioninio saugumo ir santykių su Rytų kaimynėmis aktualijas, bendrų infrastruktūrinių projektų plėtrą.
Landsbergis: tai stipri, istorijos patikrinta draugystė
„Šiandien su didžiuliu džiaugsmu sveikinu šiandien Lietuvoje bičiulį, asmeninį draugą ir Lietuvos draugą – Lenkijos užsienio reikalų ministrą Zbigniewą Rau. Tikrai didžiulė garbė šiandien matyti Lietuvos draugą Vilniuje“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak ministro, kiekvieną kartą galvojama, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebegalėtų būti geresni.
„Bet vis atverčiame naują puslapį ir galime pasiūlyti mūsų šalims gilesnį bendradarbiavimą, didesnį tarpusavio supratimą ir naują politinę darbotvarkę, kurios reikia abiejų šalių žmonėms. Mes tą ir darome – užtvirtindami, kas yra pasiekta, mes klojame kelią į priekį“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras teigė, kad pastarųjų kelių savaičių Lenkijos pagalba Lietuvai yra nepaprastai vertinama ir svarbi. Pirmiausia, anot G. Landsbergio, tai Lietuvos pasieniečiams į pagalbą atvykę Lenkijos policininkai.
„Tai parodo, kad sienos problema, su kuria susiduria Lietuva, yra bendra regiono problema. Mes kartu stebime autokratinio Baltarusijos režimo veiksmus, hibridines atakas prieš Lietuvą, prieš Lenkiją, prieš Latviją, drauge tas grėsmes atliepiame ir su jomis kovojame“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis taip pat dėkojo Lenkijos vyriausybei už pagalbą pargabenant į mūsų šalį Lietuvos karius, diplomatę ir visus su lietuviais dirbusius Afganistano vertėjus bei jų šeimos narius.
„Tai buvo beprecedentė pagalba Lietuvai, ji buvo nepaprastai svarbi ir tikrai nepaprastai vertinama čia Lietuvoje“, – sakė jis.
„Tai parodo ir užtvirtina, ką reiškia strateginė partnerystė. Kad tai nėra vien tik tai žodžiai, tai yra daugiau negu padėti parašai. Tai yra didelė, stipri, istorijos patikrinta draugystė tarp dviejų šalių“, – pridūrė G. Landsbergis.
Priminė tautinių mažumų klausimus
Z. Rau džiaugėsi galėdamas švęsti dviejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmetį.
„Dabar mūsų valstybių santykiai yra geriausi per pastarąjį trisdešimtmetį. Yra dar klausimų, kuriuos reikia sureguliuoti, tačiau mūsų kontaktai yra labai dažni, taip pat ir aukščiausiame politiniame lygyje.
Klausimai, kuriuos liko išspręsti, bus sureguliuoti. Turiu omenyje tam tikrus klausimus, susijusius su lenkų tautinės mažumos padėtimi Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Z. Rau teigimu, Lenkiją ir Lietuvą jugia bendro politinio paveldo klausimai.
„To paveldo, kuris seka iš Liublino unijos, kai savo regione mes pasisakėme už bendras vertybes. Tarp mūsų šalių mes pripažinome, kad tai ytra pavyzdys ir kitoms šalims, kitiems tarptautiniams santykiams, yra prielaida, kad esame laisvi ir lygūs. Lygūs su lygiaisiais, laisvi su laisvaisiais“, – sakė svečias iš Lenkijos.
Z. Rau kalbėjo, kad prieš NATO Rytų flango šalis yra vykdomas hibridinis karas ir tai padarė Lenkijos ir Lietuvos kaimynai iš rytų.
„Neraminantis to karo elementas yra žaidimas migrantais. <...> Bendras grėsmės pojūtis rodo, kad turime veikti kartu. Kaip nurodė ponas ministras, mums pavyksta daug kartu pasiekti“, – tikino jis.
Pasak Z. Rau, Lenkijos ir Lietuvos patiriama hibridinė ataka susijusi ir Rusija bei bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis „Zapad 2021“.
„Galime įsivaizduoti, kokioje rimtoje padėtyje esame“, – sakė Z. Rau.
Savanoriškai grįžtančių nelegalių migrantų daugėja
Kalbėdamas apie nelegalių migrantų grąžinimą į Iraką, G. Landsbergis pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos atstovas šiomis dienomis pradės dirbti Bagdade.
„Matome didėjantį skaičių savanoriškai grįžtančių žmonių, tai džiugina. Tai šiandien yra praktiškai vienintelė priemonė, kurią Vyriausybė gali naudoti – įtikinti žmones, pasiūlyti jiems tam tikrus argumentus, kad jie pasirinktų grįžti. O tie skaičiai auga, susidomėjimas auga vis daugiau. Tikimės, kad ta tendencija išsilaikys“, – sakė G. Landsbergis.
Ministro teigimu, įtikinti Iraką priimti deportuotus žmones yra iššūkis, nepaisant to, kad Europos Sąjunga turi susitarimą su šia Artimųjų Rytų valstybe dėl deportacijos.
„Irakas kitaip vertina tą susitarimą“, – pripažino G. Landsbergis.
Migrantų persidalinimas yra paskutinė priemonė
G. Landsbergis teigė, kad migrantų perdalijimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms yra svarbi priemonė, tačiau ji neturėtų tapti pagrindine ar net vienintele priemone, kai kalbama apie migrantų krizes, su kuriomis Europos Sąjunga susiduria nuo 2015 metų.
Jo tvirtinimu, pirmiausia reikia kalbėti apie pagalbą valstybėms, kuriose kyla migrantų krizės, apie Bendrijos pagalbą joms, išorinių sienų apsaugos stiprinimą, nelegalių migrantų grąžinimą į jų kilmės šalis.
„Akcentuojant tai, tada jau galima pridurtu, kad jeigu jau mes atsidursime situacijoje, kurioje ir pastačius sienas, ir padedant valstybėms, ir susitvarkant su visomis kitomis priemonėmis, mums nebelieka nieko kito, kaip tik perdalinti [migrantus], tai Lietuva tose programose yra dalyvavusi ir anksčiau savanoriškai.
Jeigu mes akcentuojame tik tai perdalinimą, mes siunčiame neteisingą signalą valstybei, kurioje krizė prasidėjo. Mes sakome, kad jūs ateikite, nesvarbu, kad nelegaliai, mes jus persidalinsime. Tai yra pavojingas signalas. Humanitarinės krizės nėra sprendžiamos priimant visus žmones, kurie tiesiog nori pabėgti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Susitiks su valstybės vadovais
Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Z. Rau pirmadienį lankysis Vilniaus universitete, kur dalyvaus diskusijoje su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmakursiais.
„Per susitikimą bus aptariamos pagrindinės Lenkijos užsienio politikos kryptys ir iššūkiai, su kuriais ji susiduria. Lenkija yra svarbus tarptautinės politikos veikėjas Vidurio Europoje, todėl pokalbis neapsiribos vien tik dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių aptarimu“, – VU pranešime sakė diskusijos moderatorius Marijušas Antonovičius.
Tai ne pirmas Z. Rau vizitas Vilniuje. Liepos 6–7 dienomis Lenkijos diplomatijos vadovas dalyvavo Vilniuje vykusiame „Liublino trikampio“ ministrų susitikime bei konferencijoje dėl reformų Ukrainoje.
