Šie medžiai turėjo būti išpjauti, nes trukdė atlikti parengiamuosius darbus užliejamo kelio ruožui rekonstruoti ir estakadai statyti, rašo Šilutės naujienos.
Dauguma rusniškių, šilutiškių džiaugiasi prasidėjusiais kelio remonto darbais, tačiau atsiranda ir tokių, kuriems „plyšta širdis“ dėl su šaknimis iš eilės išverstų medžių. Anot jų, šitaip niokojamas Mažosios Lietuvos kraštovaizdis - medžių alėjos, kurios tapo išskirtiniu Nemuno deltos teritorijos bruožu.
Tuo tarpu aistroms dėl medžių nerimstant, rusniškiai vargsta ir toliau - antradienį ant Rusnės kelio pasirodė vanduo, per kurį tenka važiuoti gadinant savo mašinas.
Skauda širdį dėl medžių
Antradienį portale lrytas.lt pasirodė straipsnis „Šilutės rajono gyventojams plyšta širdis: iškirtę 288 medžius valdininkai davė pažadą“. Jame Algiu pasivadinęs šilutiškis lieja savo širdgėlą dėl iškirstų medžių. Anot vyro, buvo iškirsti net ir visiškai sveiki medžiai. Negana to, jis sunerimęs, kad dėl iškirstų medžių gresia naujojo kelio griūtis, mat anksčiau senieji medžiai sutvirtino kelią.
Algio turimomis žiniomis, kelio sankasa suformuota iš durpių bei medžių šakų ir iškelta 2-3 metrus. Ant jos - žvyras ir asfaltas.
„Neįsivaizduoju, kaip bus suremontuotas tas kelias. Juk pašalinus medžius, reikės ir visą, kelis metrus siekiantį durpių sluoksnį nukasti. Kitaip kelio sankasa neišsilaikys, juo labiau dar paaukštinta ir ant durpių sluoksnio“, - teigė Algis K.
Anot pašnekovo, medžiai šaltuoju metų laiku per potvynius saugodavo nuo ledonešio, buvo matyti kelio kontūras. Ir, žinoma, atliko sankasos sutvirtinimo funkciją. Be to, rekonstravus kelią ir pasodinus naujus medžius ant iš žvyro suformuoto šlaito, jie neprigis. „Žvyre joks medis neaugs. Jei sodins durpingame sluoksnyje, tuomet medžiai bus nuolat apliejami potvynio vandens“, - aiškino Šilutės gyventoju prisistatęs vyras.
Jam pritarė krašovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas. Jo teigimu, iškertant medžius sunaikinamas ir šio krašto savitumas.
Pasipiktinusio gyventojo Algio žiniomis, medžiai buvo sodinti dar vokiečių okupacijos metais, daugiau nei prieš 80 metų. Tokias pat alėjas turintys lenkai ir vokiečiai kelius rekonstruoja išsaugodami medžius - asfaltuoja ir deda atitvarus, sutvirtina kelią kuolais.
„Vakaruose daroma priešingai - medžiai saugomi nuo žmonių, o pas mus žmones saugo nuo medžių. Juk į tuos medžius trankosi dažniausiai neblaivūs, neadekvatūs asmenys. Tad niekas jų neapsaugos“, - tikino dėl iškirstų medžių besipiktinantis vyras.
Medžiai pjaunami ir kitur
Pirmasis medžių alėjos medis buvo išpjautas dar kovo 5 dieną ir davė pradžią išsvajotojo rusniškių projekto įgyvendinimui - estakados statybos ir kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcijai.
Pradėtais įgyvendinti darbais džiaugiasi ir Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, ir dauguma rusniškių bei šilutiškių. Komentuodami respublinėje spaudoje pasirodžiusi straipsnį, kuriame šilutiškiui „skauda širdį“ dėl medžių, žmonės neslepia savo nustebimo ir pasipiktinimo.
Šilutiškiai pateikia ir daugiau pavyzdžių, kai rajono keliuose buvo išpjauti seni medžiai, tačiau tai niekam nebuvo įdomu. „Matyt šitie medžiai ypatingi. Kai pjovė kelio ties Juknaičiais ir kelio Stoniškiai - Katyčiai medžius, o jie irgi buvo labai seni, tai niekam net įdomu nebuvo. Juk visiems aišku, kad dėl saugumo tai darė“, - rašo Laima.
„Šilutėje tvarkė kelią ir visiems sveikiems medžiams iš vienos pusės nupjovė šaknis. Kur buvo visi tie, kuriems labai gaila supuvusių medžių?“, - antrina Onutė.
„Oi, oi, kad tik nesuplyštų širdis. Visoje Lietuvoje rekonstruojami keliai, pjaunami medžiai, o dėl tų 288 medžių plyšta širdis. Galės tokie, kuriems plyšta širdis, prisidėti prie medžių atsodinimo, valstybei pigiau kainuos!“, - savo nuomonę išsakė Rolanda.
„Per vieną dieną Lietuvoje iškertama vidutiniškai 50 ha miško! Sveikų medžių, ką galime dėl to mes padaryti?“ - klausia kitas skaitytojas.
Medžiai bus atsodinti
Lietuvos respublikos susisiekimo ministerija informavo, kad rengiantis rekonstrukcijos darbams teko iškirsti eismo saugai pavojų keliančius 288 senus, alėją sudarančius medžius. Tačiau kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių vėl bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus tik estakadą.
Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume.
Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė - Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų - Ventės, Rusnės - Pakalnės ir kitų kelių.
Susisiekimo ministerija primena, kad Rusnės estakada bus statoma krašto kelyje Nr. 206 Šilutė - Rusnė, kuris vienintelis veda į Rusnės salą. Rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame, kasmet užliejamame kelio ruože bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada.
Potvynis sugrįžo
Spalio 16 dieną prasidėjęs potvynis vis dar tęsiasi. Šiuo metu kelias Šilutė - Rusnė ir vėl apsemtas - vakar ant jo buvo 18 cm vandens. Ekstremali situacija buvo susidariusi šių metų vasario 1 - 6 ir 9 - 12 dienomis, kai vandens gyliui viršijus 80 cm automobiliai nebuvo keliami.
Anot rusniškių, potvynis ties Rusne kyla dėl ledo sankaupų ties Ragininkų sala. Kadangi ten seklu ir vanduo sunkiai prateka, jis susikaupia ties ta vieta.
Kaip lrytas.lt teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Aleksandras Kajutis, Nemunas dar tvins, tuo tarpu kitos upės jau senka. „Nemuno baseine buvo daugiau sniego ir ten jo dar liko. Tad Nemunu dar atplauks daugiau vandens, turėtų kilti vandens lygis ir jo žemupyje, Pamaryje. Nemuno žemupyje vanduo kyla, vanduo ant kelio jau pasirodė. Ten laukai buvo pilni vandens jau nuo anksčiau“.
URTĖ LELYTĖ
