Kuo mažiau nitratais užterštų produktų ieškantys gyventojai piktinasi, kad priversti pirkti aklai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalyje nereglamentuojamos didžiausia leistina nitratų koncentracija vaisiuose ir daržovėse, išskyrus špinatus, salotas ir grūdinius produktus, skirtus kūdikių ir mažų vaikų maistui. Daugelis pageidautų, kad turguose ir parduotuvėse ant vaisų ir daržovių produkcijos būtų nurodyta, kiek viename kilograme yra nitratų.
Tačiau tam nepritaria maisto ir veterinarijos specialistai.„Nėra prasmės nurodyti nei orientacinių nitratų kiekių, nei teisės aktais reglamentuoti maksimalių koncentracijos normų. Žmogus per parą vis tiek nesuvalgo tiek vaisių ir daržovių, kad ten esantys nitratai galėtų pakenkti jo sveikatai“, – teigė Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Violeta Krivickienė.
Lapkričio mėnesį tarnyba tyrė prekybos tinklų „Maxima“, „Norfa“ , „Iki“ parduotuvėse ir „Tau, žemdirby“ turguje parduodamas daržoves: morkas, bulves, burokėlius, kopūstus. Nors kai kurių daržovių mėginiuose viename kilograme buvo rastos nemažos nitratų koncentracijos, konstatuota, kad jos saugios vartoti.
Mat specialistai leistinas normas skaičiavo pagal europinius standartus, naudodamiesi skaičiuotuvais ir specialiomis lentelėmis. Jie padarė išvadas, kad pirkėjas per parą turėtų suvalgyti nuo 1,2 iki 3,5 kilogramo įvairių daržovių ir tai jam neatsitiktų nieko blogo.
Esą nerealu, kad žmogus suvartotų tokius kiekius, todėl nėra ko skambinti pavojaus varpais apie žudikėmis galinčias tapti daržo ir sodo gėrybes.
Maisto ir veterinarijos tarnyba Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijoms siūlo tiktai nustatyti didžiausias leistinas nitratų normas mažų vaikų maistui iš daržovių.
Suaugusiesiems patariama bijoti nitratų šulinių vandenyje, o ne vaisiuose ir daržovėse.
Normos – pagal kūno svorį
Tarybiniais laikais ir dar dar kurį laiką Lietuvai atgavus nepriklausomybę galiojo normos – kiekvienai rūšiai daržovių buvo nustatyta, kiek miligramų nitratų leidžiama viename kilograme.
Pavyzdžiui, jei tam tikrų daržovių kilograme būdavo randama 1500 miligramų nitratų, o leistina norma – 1000 mg/kg, net ir ne specialistui aišku, kad jų geriau nevalgyti.
Dabar atitinkamo išsilavinimo neturinčiam žmogui, jeigu ant bulvių ir būtų užklijuota informacija, kad viename kilograme yra 1500 miligramų nitratų, neįmanoma suprasti, ar tai daug, ar mažai.
Pasak V.Krivickienės, pagal ES normatyvus nitratų kiekis žmogaus paros maisto racione turi būti ne didesnis kaip 3,7 mg vienam kilogramui kūno svorio. Todėl, priklausomai nuo kūno svorio, suaugusiam žmogui per parą nitratų leistina norma sudaro 200– 300 mg, vaikui – apie 100 mg. Pavyzdžiui, 60 kilogramų sverianti moteris ar vyras per parą su maistu gali nesibaimindamas gauti 222 miligramus nitratų.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba vieno augintojo tirtų bulvių viename kilograme rado 1400 miligramų nitratų, burokėlių – 870 miligramų kilograme. Kaip aiškino V.Krivickienė, tai nereiškia, kad suvalgęs pusę kilogramo tų bulvių 60 kilogramų sveriantis pirkėjas gautų 700 miligramų nitratų.
„Mes skaičiuojame, kiek žmogus, priklausomai nuo svorio, turi suvalgyti daržovių, kad neviršytų leistinos nitratų normos vienam kūno kilogramui. Taigi paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 60 kilogramų sveriantis asmuo, kad per parą gautų 222 miligramus nitratų, turi suvalgyti po vieną ar kelis kilogramus bulvių arba burokėlių, kopūstų, kitų daržovių.
Žinoma, niekas nesuvalgo tokių didelių kiekių, be to, dažnas per dieną net ir nesuvartoja mitybos specialistų rekomenduojamos 400 gramų vaisių ir tiek pat daržovių normos“, – kalbėjo specialistė.
V.Krivickienė patikino, kad ES normos ir skaičiavimo metodiką yra ne iš piršto laužtos, o pagrįstos daugelio metų išsamiais tyrimais.
„Žmonės tikrai gali drąsiai pirkti mūsų turguose ir parduotuvėse parduodamas daržoves ir nebijoti dėl sveikatos“, – teigė specialistė.
Vanduo irgi gali būti pavojingas
Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos interneto tinklalapyje įdėtas dviejų Lietuvos mokslininkų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistų Gedimino Staugaičio ir Prano Viškelio – straipsnis, kuriame rašoma, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, atlikti tyrimai parodė, jog į žmogaus organizmą nitratai daugiausia patenka su daržovėmis ir bulvėmis – 60–70 proc., su geriamuoju vandeniu 10– 30 proc. ir su kitais maisto produktais 10–20 proc.
Autoriai teigia, kad labai svaru siekti sumažinti nitratų kiekį daržovėse ir geriamajame vandenyje.
Daugelis šalių riboja nitratų kiekį geriamame vandenyje. Lietuvoje nitratų didžiausia leistina koncentracija geriamajame vandenyje yra 50 mg/l. Mūsų šalies gyventojų šulinių vandens tyrimai parodė, kad kartais juose nitratai kelis kartus viršija leistiną normą. Tokio geriamojo vandens naudoti negalima.
Beje, tarybiniais laikais vaikams leistina nitratų norma buvo tik 10 mg/l. Dabar ji visiems vienoda.
Žinios padės pasirinkti
G.Staugaitis ir P.Viškelis pateikia Rusijoje dabar galiojančių nitratų normų pavyzdžius.
Pasak jų, iki Lietuvai įsiteisinus Europos Sąjungos norminius aktus, galiojo rusiški nitratų normatyvai.
Rusijoje galiojantys nitratų normatyvai daržovėse yra daug griežtesni nei Europos Sąjungoje. Pvz., didžiausia leistina nitratų koncentracija svogūnų ropelėse yra 80 mg/kg, melionuose – 90, pomidoruose – 150, šiltnamių pomidoruose – 300, agurkuose – 150, šiltnamių agurkuose – 400, bulvėse – 250, ankstyvosiose morkose – 400, ankstyvuosiuose kopūstuose – 900, vėlyvuosiuose kopūstuose – 500, burokėliuose – 1400, lapinėse daržovėse – 2000 mg/kg ir kt.
Europos Sąjungoje didžiausia leistina nitratų koncentracija galioja tik kūdikių maistui ir lapinėms daržovėms.
„Lietuvoje įteisinus ES norminius aktus teisiniu požiūriu nitratų problema šalyje tarsi ir išnyko“, – rašo mokslininkai.
Straipsnio autoriai pažymi, kad į žmogaus organizmą patenkantys nitratai su daržovėmis yra mažiau pavojingi negu gaunami su geriamuoju vandeniu.
G.Staugaitis ir P.Viškelis teigia, kad nitratų kiekį daržovių bei bulvių auginimo metu galima gerokai sumažinti. Pasak jų, yra parengtos technologijos, tačiau kol kas nėra tam poreikio. Jie svarsto: jeigu produkcijos kaina priklausytų nuo nitratų kiekio, augintojai tikrai taikytų tokias technologijas.
Jie viliasi, kad visuomenės susirūpinimas nitratų problema duos stimulą įdiegti technologijas, mažinančias tų medžiagų kiekį daržovėse.
Skirtingai kaupia nitratus
Valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos interneto tinklalapyje pateikiama naudinga informacija savo sveikata besirūpinantiems vartotojams, ką jie turėtų žinoti apie daržoves. Pasak mokslininkų, daržovių rūšys skirtingai kaupia nitratus.
Mažai nitratų (10–150 mg/kg) turi žalieji žirneliai, pomidorai, paprikos, česnakai, bulvės, cikorinės salotos, svogūnų ropelės, vėlyvosios morkos.
Vidutiniškai nitratų (150– 700 mg/kg) turi agurkai, vėlyvieji gūžiniai kopūstai, lauke auginami svogūnų laiškai, cukinijos, moliūgai, aguročiai, patisonai, porai, rūgštynės, ankstyvosios morkos, pastarnokai, petražolių šakniavaisiai, žiediniai kopūstai (derlius imamas rudenį), gelteklės.
Daug nitratų (700–1500 mg/kg) kaupia ankstyvieji žiediniai ir gūžiniai kopūstai, burokėliai, brokoliai, salierai, griežčiai, ropiniai kopūstai, ropės, krienai, rabarbarai, lauko ridikėliai ir ridikai, Pekino kopūstai, šiltnamiuose auginami svogūnų laiškai.
Labai daug nitratų (1500– 4000 mg/kg) kaupia salotos, garbanoti gūžiniai kopūstai, mangoldai, špinatai, šiltnamiuose auginami ridikėliai, petražolių, salierų ir burokėlių lapai.
Bet mokslininkai ramina, kad šias daržoves vartojant mažesniais kiekiais ar mišrainėse su mažiau nitratus kaupiančiomis kenksmingų medžiagų daug nesuvalgysime.
Labai mažai nitratų esą nustatyta Lietuvoje auginamuose vaisiuose ir uogose. Šiuose produktuose nitratų kiekis retai viršija 100 mg/kg.
Ne tik vaisiuose, bet ir vaisinėse daržovėse, sėklose, pavyzdžiui, žirnių, pupelių, taip pat svogūnų ropelėse, česnakuose, cikorinėse salotose nitratų yra mažiausiai ir šie maisto produktai jokios grėsmės žmogaus sveikatai nekelia.
Apeliuoja į sažinę
Janina Špokienė
Po prieštaringų laidų, straipsnių ir specialistų kalbų nebežinau, ką galvoti. Iki šiol aš pati užsiaugindavau daržovių nenaudodama jokių cheminių trąšų. Tačiau jau metai, kai esu priversta pirkti daržoves. Prieš metus teko atsisėsti į invalido vežimėlį.
Esu beveik vegetarė, mėsos valgau labai mažai. Daržovės ir vaisai – mano pagrindinis maistais. Stengiuosi apsipirkti turguje ir apeliuoti į augintojų ir pardavėjų sąžinę.
Kita vertus, savo akimis mačiau, kaip gausiai tręšia parduoti auginamas bulves vieni mano pažįstami.
