Pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemone „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali tiek žemės ūkio ir maisto gamintojai, tiek ir perdirbėjai.
Suteikia prestižo
Pasak karšto Nacionalinės maisto kokybės schemos šalininko, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento profesoriaus Algirdo Skirkevičiaus, ji yra naudinga abiems pusėms – ir gamintojams, ir vartotojams.
Gamintojams ji padeda sukurti konkurencingą produktą ir išsiskirti iš masinės gamybos srauto. Sertifikatu patvirtintas Kokybės ženklas suteikia prestižą. Tokių produktų gamyba atsieina brangiau, prireikia daugiau pastangų, tačiau juos galima ir brangiau realizuoti.
Vartojimo rinka yra pasirengusi, laukia natūralių produktų. Ženkli vartotojų dalis pirkdami žvelgia ne vien į kainą, bet ir atidžiai skaito etiketes, pirmenybę teikia tiems, kurie „be jokių E“.
Valstybė bei Europos Sąjunga remia nacionalinių išskirtinės kokybės produktų (IKP) gamybą, drauge suteikia vartotojui papildomų garantijų dėl produkto kilmės, natūralumo, mitybinės vertės.
Moksliškai pripažinta, kad naudingiausi yra įprastos aplinkos, prie kurios esame geriausiai prisitaikę, produktai: medus, surinktas iš įprastų augalų žiedų, to krašto pievose besiganančių karvių pienas, to krašto daržovės bei vaisiai ir pan.
Sveikas maistas, sveika aplinka
Išskirtinės kokybės produktų gamintojams tenka laikytis Nacionalinės maisto kokybės schemos taisyklių.
Gamyba turi būti sutvarkyta taip, kad būtų išsaugotas produktų natūralumas bei maistingumas, taip pat būtų tausojama aplinka. Pirmutinė sąlyga – užtikrinti maksimalią apsaugą nuo bet kokios taršos. Keliami reikalavimai daug griežtesni negu įprastiems produktams ir apima visą kelią „nuo lauko iki stalo“, pradedant gamybos vieta ir baigiant produktų fasavimu.
Kauno rajono bitininkas Gražvydas Rakauskas į Nacionalinę maisto kokybės schemą įsiliejo praėjusiais metais.
Pasak 120 bičių šeimų bityno savininko, mintį siekti IKP sertifikato jam pasufleravo pirkėjai. Prekiaudamas mobiliuosiuose turgeliuose, jis atkreipė dėmesį į sparčiai augantį natūralių, sveikų produktų poreikį. Kai kurie pirkėjai vengia pirkti medų plastmasiniuose induose, pageidauja – stiklainiuose. Išskirtinės kokybės medus turi būti patiekiamas vartotojams būtent šios medžiagos induose.
Išskirtinės kokybės medus, be to, turi būti laikomas ne aukštesnėje nei 8–10 laipsnių temperatūroje, tamsioje vietoje. Jo kokybė turi būti patvirtinama papildomais laboratoriniais tyrimais. Bičių šeimų sveikatai palaikyti taikomi kitokie nei įprastai gydymo metodai. Tenka atnaujinti ir bityno inventorių.
Pasvalio rajono bendrovė „Sodžiaus rytas“ pirmoji iš daržovių augintojų įgijo IKP sertifikatą. Jo siekti paskatino noras išsiskirti iš kitų gamintojų, konkuruoti su įvežtine produkcija. 2009 m. ūkyje pagal naujus reikalavimus buvo užauginta 50 ha morkų ir 15 ha burokėlių. Pernai sertifikuota jau per 100 ha daržovių plotą. Pasak bendrovės vadovo Algimanto Morkūno, daržovių savikaina gerokai pabrango, nes trąšas ir augalų apsaugos produktus reikia seikėti itin atsargiai – kaip vaistus. Daržovėms augant, nevalia naudoti herbicidų, tad piktžoles tenka ravėti rankomis.
IKP sertifikatus turi kol kas 32 Lietuvos gamintojai: 26 bitininkai, 3 daržovių augintojai, 2 uogų augintojai, sodininkas.
Kompensuoja iki šimto procentų
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ dalyviams parama gali būti skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus. Per metus tenka per 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų) parama.
Nacionalinės maisto kokybės schemos dalyviams kompensuojamos pagrįstos išlaidos: sertifikavimo, kontrolės, įsijungimo į maisto kokybės schemą ir kt. Kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
2010- 2013 m. paramai pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skirta per 9,87 mln. Lt.
