Lenkijoje išleista erudito ir puikaus rašytojo Jerzio Holzerio knyga „Karų Europa. 1914-1945“. Joje daug atsakymų į klausimus, kuriuos net sugalvoti sunku.
Ar žinote, kad prieš prasidedant I pasauliniam karui vokiečių strategai žinojo, kad jei nepavyks okupuoti Prancūzijos po pirmo smūgio, tai Vokietija, neturinti išteklių, karą pralaimės? Ar žinojote, kad ramybės būsenoje Hitlerio balso dažnis buvo 228 virptelėjimų per sekundę, o normalaus žmogaus pykčio būsenoje balso dažnis tėra 220 virptelėjimų?
Ar žinote, kad II pasaulinio karo metais viename iš Vokietijos okupuotų kraštų įvyko realūs demokratiniai rinkimai? Tai buvo Danijoje 1943 metais ir keisčiausia tai, kad Danijos fašistų partija pralaimėjo, surinkusi tik 4 procentus balsų?
Ar žinote, kad Jugoslavijoje II pasaulinio karo metais daugiau jugoslavų karių žuvo ne kovose su vokiečiais, o vidiniame pilietiniame kare (karo metu!) tarp kroatų ir serbų?
Nežinote? Arba skaitykite lenkiškai, arba laukime vertimo. Varšuvos universiteto profesoriaus istoriko Jerzy Holzerio veikalas nėra makabriškų įdomybių rinkinys, bet knygų apie karus lentynoje jis yra išskirtinis. Autorius dekonstruoja abiejų Europos karų istoriją, lygindamas įvykius įvairiuose kontinento kampuose, ir iš gautos mozaikos gauna universalią tiesą. Todėl skaitytojas, kuris tikisi eilinį kartą perskaityti karo veiksmų aprašymus, liks nusivylęs, rašo „Gazeta Wyborcza“
J. Holzeris dramatiškiausius Europos metus traktuoja kaip politinį, ideologinį, technologinį, ekonominį ir sociologinį fenomeną, o atskirus epizodus tiria lyg biologas retą gėlę.
Pavyzdžiui – kolaboravimo problema. Šio reiškinio apimtys ir skirtumai II pasaulinio karo metais tiesiog stulbina. Iš vienos pusės Norvegijos ir Vidkuno Quislingo istorija, iš kitos – gerokai amorfiškesnės situacijos. Kad ir Belgijos karalius Leopoldas III formaliai buvo vokiečių kalinys, bet tuo pačiu su okupantais vedė derybas. Arba Olandija, kurios gyventojus Hitleris vadino tobulais nordiškos rasės atstovais. Olandija išsaugojo beveik visą administracinę valdžią, bet ši valdžia liko lojali Olandijos valstybei. 1941 metais šalyje net vyko masinės demonstracijos, protestuojančios prieš Olandijus žydų teisių apribojimą.
Holokausto drama taip pat nevienareikšmė – jei stebėtume Europos kontekstą. Ar jis tikrai buvo neišvengiamas? Štai Danijos valdžia atsisakė vykdyti žydų naikinimą. Dalį jų danai evakavo į Švediją, o net ir tie, kurie buvo areštuoti ir laikomi Terezino stovykloje, po karo grįžo namo.
Šios knygos jėga yra milžiniška autoriaus erudicija ir sugebėjimas išlukštenti įvykio prasmę. Tuomet Europos karus galima pamatyti ne „kitaip“, o tiesiog pilniau.
„Europa wojen 1914-1945“, Jerzy Holzer, Świat Książki, Warszawa
