Planetos statusas iš Plutono buvo atimtas 2006 m. – tada šis Saulės sistemos kūnas buvo perkvalifikuotas į nykštukinę planetą. Ginčai ir aistros dėl to netyla ir dabar. Kad ir kurią pusę palaikote, aišku viena: Plutoną gaubia toks tankus paslapties šydas, kad kol kas turime labai mažai informacijos apie tai, kaip ten sektųsi gyventi.
„Plutone ar kur nors panašiai dar niekad nesame buvę nei mes, nei mūsų zondai“, – primena planetologas Alanas Sternas. NASA zondas „New Horizons“ taps pirmu kosminiu aparatu, kuris aplankys Plutono sistemą – palei pat šią planetėlę jis pralėks šių metų liepos 14 d. „Kai šis zonas atliks savo misiją, apie Plutoną žinosime nepalyginamai daugiau“, – įsitikinęs „New Horizons“ misijos vadovas A. Sternas.
Kaip apstumti Neptūną?
Šįkart pradėkime nuo kito galo. Jei gyventume Plutone, žinutės iš ten į Žemę keliautų 4,5 val. Ir tiek pat laiko atgal. Tiesa, taip būtų tik dabar. Nes Plutonas aplink Saulę apskrieja per 248 Žemės metus, o jo orbita yra labai ištįsus – taip ištįsus, kad kartais Plutonas su visais savo palydovais kerta Neptūno orbitą ir planetų rikiuotėje būna arčiau mūsų nei Neptūno orbita.
Dar įdomiau tai, kad Plutonas tokioje padėtyje išbūna 20 žemiškų metų – tada jis būna arčiausiai Žemės. Ir žinutė į Žemę tada skrietų jau tik 4 val. Tiesa, iš tolimiausio Plutono orbitos taško žinutė Žemėn keliauja visas 6,5 val. Keliauja šviesos greičiu (puiki proga prisiminti, kaip gi iš tiesų atrodo kelionė per Saulės sistemą šviesos greičiu).
Priklausomai nuo orbitos taško, temperatūra Plutone siekia nuo -223°C iki -233°C. Neptūno Tritone šalčiau tik pora laipsnių. Vis dėlto net ir tas santykinai menkas dešimties laipsnių pokytis gali turėti įtakos nykštukinės planetos atmosferai.
Pradingstanti atmosfera
Kai Plutonas būna arčiau Saulės, jo paviršių dengiantis ledas dėl sublimacijos procesų garuoja ir papildo retą Plutono atmosferą. Kompiuterinio modeliavimo rezultatai leidžia spėti, kad joje kyla iki 362 km/val. įsibėgėjantys vėjai. Tiesa, atmosferos slėgis Plutone turėtų būti apie 3 mikrobarus (Žemėje jis siekia 1 barą). Tačiau Plutono klimato modelį prognozuoti kol kas yra sunkiai įmanoma. Galvojama, kad nykštukinė planeta atokiausiame orbitos segmente netenka atmosferos – atmosferos dujos sustingsta atgal, į ledą.
Labai neaiškios kosminio teleskopo „Hubble“ fotografijos byloja, kad Plutono paviršiuje yra didžiulių ryškumo skirtumų. Tai leidžia manyti, kad nykštukinės planetos paviršius yra labai raižytas. Tačiau kokia yra Plutono geomorfologija ir geologija, kol kas nežino niekas.
Žmogus-plunksnelė
Jei susiruoštumėte keliauti aplink Plutoną, kelionė truktų ne itin ilgai. Plutono skersmuo siekai tik apie 2/3 mūsų Mėnulio, o jo paviršiaus plotas daugmaž prilygtų Rusijos teritorijos plotui. Plutono gravitacija sudaro tik 1/15 dalį Žemės gravitacijos, tad jei Žemėje sveriate 68 kg, Plutone jaustumėtės kaip plunksnelė, nes svertumėte tik 4,5 kg.
Veidas į veidą su kumčio dydžio Charonu danguje
Plutonas ir jo didžiausias mėnulis Charonas vienas į kitą visad atsigręžę ta pačia puse. Charonas iš Plutono atrodo gana didelis. Norėdamas palyginti su Žemės Mėnuliu, A. Sternas prašo ištiesti ranką į dangų: jei Mėnulio pilnatį aukštai danguje galima pridengti ištiestos rankos nykščiu, tai Plutono danguje Charonui pridengti neužtektų nė ištiestos rankos kumščio. Įspūdingo dydžio luitas.
Plika akimi Plutone būtų matomi ir kiti du didžiausi Plutono mėnuliai – Niktė ir Hidra. Dar du mokslininkams žinomi Plutono palydovai – Cerberis ir Stiksas.
Riebi žvaigždė, tik gerokai ryškesnė
Para Plutone trunka 6,4 žemiškosios paros. Vidurdienį ten Saulė atrodo taip, kaip naktiniame Žemės danguje atrodo Jupiteris – A. Sterno žodžiais tariant, „riebi žvaigždė, tik gerokai ryškesnė“.
Kokie pavojai (be numanomos kosminės radiacijos ir beprotiško šalčio) galėtų grėsti Plutone, kol kas irgi tėra aklos spėlionės. „Ar ten yra kitokių aplinkos pavojų, pavyzdžiui, ugnikalnių ar geizerių – kol kas mes nežinome“, – pridūrė A. Sternas.
