Anot saugaus eismo eksperto Roberto Litvaičio, ištikus nelaimei protingiausia būtų pasitikėti pažįstamu žmogumi. Jeigu rinktis yra iš ko – stenkitės pasirinkti įvertindami velkančio automobilio vairuotojo sugebėjimus ir patirtį. Jeigu draugų ar artimųjų į pagalbą pasikviesti negalite, o techninės pagalbos ar taksi kviesti nenorite – ieškokite pagalbos tarp netoliese esančių vidutiniokų. Vidutiniokų daugeliu prasmių: vairuotojo ir automobilio amžiaus, klasės, apsukrumo... Naujų, prabangių, paskubomis manevruojančių automobilių vairuotojai dažniausiai nesiteikia padėti, nes visada skuba ir jiems tokios žemiškos problemos nėra suprantamos.
Pagalbos pirmiausia reikėtų prašyti vairuotojo, kuris nusimano apie automobilius (galbūt turite tokių kaimynų), taip pat tikėtina, kad padėti bus linkęs prekes į parduotuvę atvežusio furgono vairuotojas. Sunkvežimių vairuotojai paprastai geriau išmano techniką, yra labiau įpratę prognozuoti eismo situacijas ir iš anksto imtis reikalingų veiksmų, be to, vilkti didesne transporto priemone kartais yra patogiau dėl didesnės variklio galios ir transporto priemonės inertiškumo. Vilkimo sunkvežimiu trūkumas yra tai, kad didesni sunkvežimio gabaritai blogina velkamo automobilio vairuotojo matomumą. Kelyje dažniausiai neabejodami pagalbą teikia kelių priežiūros tarnybų technikos (pavyzdžiui, sniego valymo automobilių) vairuotojai.
Reikėtų nesirinkti vairuotojų, kuriems ši žiema prie vairo pirma, taip pat pasitinkančių vairuotojo „karjeros“ saulėlydį. Jeigu sugedus kelyje tenka stabdyti pravažiuojančius automobilius – tikimybė greičiau sustabdyti padėti nusiteikusį vairuotoją padidės, jei stabdydami rankoje laikysite ištiestą automobilio vilktį (tam reikia ją iš viso turėti). Net ir beviltiškai situacijai esant, neatsiduokite į nepatikimo vairuotojo rankas. Reikia turėti omenyje, kad visų pirma norint automobilį vilkti, reikia turėti vilktį ir vilkimo kilpą (jeigu tokia automobilio konstrukcija). Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad velkant lanksčia vilktimi (lynu, virve, diržu, grandine ar pan.) vilkties ilgis turėtų būti nuo 4 iki 6 metrų.
Šiuo atžvilgiu omenyje turima atstumas tarp transporto priemonių. Neteisinga manyti, kad leidžiama vilkti sukabinus automobilius 6 metrų vilktimi ją perlenkiant (tuomet atstumas tarp automobilių bus apytiksliai tik 3 metrai), tačiau nepažeisite taisyklių, jei automobilius sukabinsite perlenkta 10 metrų ilgio vilktimi (atstumas tarp automobilių bus apie 5 metrus). Tai tik išimtiniai atvejai. Paprastai vairuotojai naudoja ne pačių pasigamintas ar pritaikytas, o parduotuvėje ar degalinėje nusipirktas vilktis ir šios dažniausiai yra tinkamo ilgio.
Vilktis turėtų būti bent 5 cm pločio ir ryškios spalvos, bet jeigu turima vilktis kitokia – nepažeisite KET, jei pažymėsite vilktį ryškios spalvos vėliavėlėmis ar skydeliais. KET taip ir nurodo – vėliavėlėmis ar skydeliais (t.y. daugiskaita) – reiškia reikės bent dviejų (kai kurių valstybių KET numato, kad vėliavėlės turėtų būti prikabintos per visą vilkties ilgį kas 1 metrą). Kokios spàlvos yra ryškios – nuspręsti palikta patiems, KET to nenurodo. Šių reikalavimų esmė – užtikrinti, kad kiti eismo dalyviai vilktį pastebėtų ir tuoj pat suprastų, jog taip atliekamas vilkimas.
Vilktį turėtumėte apžiūrėti ir įvertinti ar nėra pavojų kelti galinčių vilkties pažeidimų (plyšimo, įpjovų ar pan.), taip pat ar patikimai užsisega vilkties kabliai ir ar jie bent iš pažiūros yra pakankamai tvirti. Vilktis neturėtų būti surišta mazgais, susipainiojusi ar susisukusi. Patogios naudoti yra vilktys, kurios turi sutraukimo įtaisą viduryje arba vilktis yra elastinga ir nesant įtempimo susitraukia. Esant kritinei situacijai vietoje vilkties galima panaudoti automobilio saugos diržą (jie pakankamai tvirti) išėmus jį iš keleivio vietos, tačiau toje vietoje keleivį vežti bus draudžiama kol nebus įrengtas naujas diržas.
Daugelio automobilių kėbulai sukonstruoti taip, jog vilkimo jungtis yra įsukama. Tokiu atveju prieš velkant būtina įsitikinti, kad kilpą velkamo automobilio vairuotojas iš viso turi, ir ją galima tinkamai įsukti (dažnai kilpos įsukimo vieta yra paveikta korozijos ir įsukti nepavyksta). Kilpą visuomet būtina įsukti per visą eigą. Dažnai kilpos sriegis yra kairinis – t.y. kitaip nei įprastai, norint kilpą įsukti, reikia sukti prieš, o ne pagal laikrodžio rodyklę. Įsukant reikėtų atkreipti dėmesį į tai ar tikrai kilpa yra tinkama – sriegiai sutampa ir kilpa įsisuka nei per daug nei per mažai. Kilpą įsukus būtina užveržti. Tam galima panaudoti rato veržlių veržimo raktą perkišant jį per kilpos ertmę.
Netinkama ar blogai įsukta kilpa velkant (ypač pradedant važiuoti) gali ištrūkti ir veikiama vilkties tamprumo jėgos rimtai sužaloti netoliese esančius žmones ar apgadinti automobilį. Jeigu velkamas senas automobilis, reikia įvertinti, ar kilpa ir kėbulo konstrukcija aplink ją nėra pažeista korozijos tiek, kad taptų nepatikima. Prieš pradedant vilkti svarbu įvertinti automobilio padėtį. Kartais yra patogu iš stovėjimo vietos automobilį išstumti rankomis ir tokiu būdu pastačius į patogesnę padėtį prikabinti velkančią transporto priemonę. Reikėtų vengti automobilio vilkimo atbulomis.
Jeigu ketinama vilkti tiesiog iš stovėjimo vietos, verta automobilį stumtelti ir taip patikrinti ar automobilis iš viso rieda. Vilkimo pradžiai labiausiai tinka gerai apžvelgiama vieta stovėjimo aikštelėje ne įkalnėje. Esant galimybei, prieš velkant, velkančią transporto priemonę reikėtų pastatyti kuo tiesiau priešais velkamą. Tik pradėjus vilkti būtina patikrinti ar veikia velkamo automobilio stabdžiai ir ar įtempus vilktį ši neima trūkinėti, deformuotis vilkties kabliai.
