Kiek reikia tualetinio popieriaus ritinėlių padengti JAV valstijos Teksaso teritoriją? Kiek dulkių siurblių pasaulyje yra pagaminama per metus? Sugebėtumėte greičiau plaukti vandenyje ar sirupe? Kokį metodą naudotumėte, jeigu jums reikėtų pasverti savo galvą? Tokius ir panašius klausimus, kaip rašo abcnews.com, dažniausiai yra parengusios garsiausios pasaulio kompanijos, ieškančios sau naujų darbuotojų.
Jei į tokius klausimus tesugebate atsakyti „kam tai rūpi?“, jūsų šansai kada nors dirbti „Google“, „Microsoft“, „Wal-Mart“ ar bet kurioje kitoje į „Fortune 500“ sąrašą patenkančioje kompanijoje yra lygūs nuliui. Nestandartiniai, verčiantys pamąstyti klausimai tampa vis labiau populiarūs darbo pokalbiuose.
Daugiau žmonių nei darbų
Mokslinių knygų autorius Williamas Poundstone yra išleidęs knygą „Ar esate pakankamai sumanus dirbti „Google?“ Knygos paantraštė skamba dar labiau intriguojančiai – apgaulingi klausimai, mįslės, sudėtingi galvosūkiai ir kiti darbo pokalbių klausimų metodai, kuriuos būtina žinoti visiems, norintiems gauti darbą bet kur naujoje ekonomikoje. Abcnews.com kalbintas rašytojas, aiškindamas savo knygos paantraštę, sakė: „Šiuo metu yra daugiau žmonių nei darbų. Potencialus darbdavys gali nustatyti tokius aukštus reikalavimus, kokius tik nori, ir vis tiek norintieji dirbti pas jį rikiuosis eilėje.“ Antra priežastis, kodėl bendrovės ima naudoti apgaulingus klausimus ir sudėtingus galvosūkius darbo pokalbių metu ta, kad žmogiškųjų išteklių departamentai yra patys pasimetę ir neužtikrinti, kaip iš daugybės norinčiųjų dirbti atsirinkti tuos, kurie būtų tinkamiausi.
Tikrina intelekto galimybes
W. Poundstone pripažįsta, kad nėra jokių garantijų, kad keisti, nestandartiniai klausimai iš tiesų veikia, tačiau aišku viena – neveikia senieji metodai. Įvairūs tyrimai, tarp jų ir viena Harvardo studija, atskleidė, kad daugumoje standartinių darbo pokalbių didesnis dėmesys yra skiriamas kandidato išvaizdai ir kalbėjimo įgūdžiams nei jo intelekto galimybėms.
„Dauguma „Google“ užduodamų klausimų yra atviri, dažnai nėra vieno teisingo atsakymo. Darbo atranką vykdančio žmogaus tikslas, užduodant tokius klausimus, yra patikrinti, kaip veikia kandidato mąstymas, kokius jis turi įgūdžius mąstyti kūrybiškai ir nestandartiškai spręsti problemas“, – dėstė W. Poundstone.
Dalyvaujantiems tokio pobūdžio darbo pokalbiuose jis patarė nebijoti klausimo performuluoti pačiam bei pasitikslinti detalių.
„Klausimo performulavimas savais žodžiais nuperka jums papildomo laiko atsakymui, be to, patvirtina, kad klausimą jūs supratote ir ieškoti į jį kūrybiško atsakymo. Nesvarbu, kad ir kokį klausimą jums užduotų, paprašykite jį detaliau paaiškinti. Pavyzdžiui, jeigu jūsų klausia, kur lengviau plaukti – sirupe ar vandenyje – pasiteiraukite, ar turima galvoje konkreti sirupo rūšis ar tiesiog klampesnis už vandenį bet koks skystis. Jeigu jūsų prašo „pasverti savo galvą", galite perklausti, ar į „galvos svorį turi būti įskaičiuotas ir kaklas“, – kūrybiškai mąstyti siūlė W. Poundstone.