Savivaldybės teikia vis daugiau paslaugų

Pozityvios tėvystės mokymai, mediacijos, psichosocialinė pagalba, vaikų priežiūra, atokvėpio paslaugos vaiką su negalia prižiūrintiems šeimos nariams ar net laikinas apgyvendinimas krizių centre – tai tik kelios socialinės paslaugos, kurių prireikus šeimos gali kreiptis į savo savivaldybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, visose šalies savivaldybėse teikiama pagalba į namus, dirbama su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką – vien 2019 m. I ketv. pagalba suteikta beveik 11 tūkst. šeimų. Be to, šeimos konsultuojamos, joms reikalinga pagalba teikiama šeimos paramos bei socialinių paslaugų centruose.

Šiuo metu 58 šalies savivaldybėse veikia 401 vaikų dienos centras, kuriuose ne tik prižiūrimi vaikai, bet dirbama ir su suaugusiais šeimos nariais, 54 savivaldybėse šeimoms numatyta galimybė gauti laikino apgyvendinimo paslaugas – šiomis paslaugomis pernai pasinaudojo 660 šeimų, gyvenančių 36-iose saivaldybėse. 21 savivaldybėje vaikams su negalia teikiamos paslaugos dienos socialinės globos centruose – šios paslaugos 2018 m. buvo suteiktos 476 vaikams, iš kurių 212 – vaikai su sunkia negalia.

Tiesa, kol kas ne visose šalies savivaldybėse paslaugos šeimoms ir vaikams pakankamai išvystytos ir prieinamos, bet jau artimiausiu metu visos savivaldybės turės pasirūpinti, kad paslaugos, numatytos Baziniame socialinių paslaugų šeimai pakete, nuo 2020 m. gyventojams būtų teikiamos operatyviai ir pakankama apimtimi. Tos savivaldybės, kuriose gyventojams reikalingos paslaugos dar neteikiamos ar jų nepakanka, turės apsispręsti, ar jas teiks pačios, ar konsoliduos nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, verslo atstovų pajėgas ir kartu pasirūpins, kad šios paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams, kuriems tokių paslaugų reikia.

Globėjams – koordinatorių pagalba ir mokymai, vaikams – stovyklos

Utenos rajone gyvenančių Eugenijaus ir Jūratės Keraminų šeimoje meilę ir šilumą gyvenimo nelepinti vaikai randa nuo 1997 m. Šiuo metu jų įkurtoje šeimynoje gyvena trylika globojamų vaikų.

„Šių metų gruodį bus jau 22-eji metai, kad globojame vaikus. Per šį laiką daug kas Lietuvoje pasikeitė, o naujausi pokyčiai, ypač susiję su institucinės globos pertvarka, tikrai į gera, – sako E. Keraminas. Anot jo, vienas iš šeimą džiuginančių dalykų – į pagalbą globėjams atskubantys globos koordinatoriai: – Šie specialistai atvyksta į namus, bendraujame, kartu sprendžiame iškylančias problemas“.

Iš savivavaldybės finasinės paramos, kuri skiriama vaikų poreikiams tenkinti, sulaukianti šeima džiaugiasi ir neseniai globėjams pradėta mokėti išmoka. Pasak E. Keramino, nors valstybės mokama 600 eurų išmoka, kurią jie patys vadina atlyginimu globėjams, ypač, jei šeimoje yra daugiau vaikų – kuklus, vaikus globojančioms šeimoms tai didelė paspirtis. Pavyzdžiui, jų šeima šiemet pirmą kartą per daugiau nei dvidešimt metų leis sau išvykti atostogų į užsienį.

Globėjus džiugina, kad šiadien vaikus globojančios šeimos nepaliekamos likimo valiai – į jų gyvenimo sąlygas nėra žiūrima formaliai, laiku suteikiama ir įvairių specialistų pagalba. „Iš savivaldos instucijų niekuomet nejautėme abejingumo. Kiek kartų kreipėmės, niekuomet neatsisakė padėti. Be to, mūsų rajone veikia pagalbos sau grupės, kurių nariai lanko globojamus vaikus. Mums tai labai svarbu, nes dirbant su vaikais kyla tikrai daug klausimų“, – pasakoja jis. Tačiau globėjai, pasak E. Keramino, pasigenda tokių socialinių garantijų, kokias turi dirbantieji. Pavyzdžiui, tik neseniai prabilta apie tai, kad ir globėjai galėtų gauti atokvėpio paslaugas – tarsi analogą dirbančiųjų atostogoms.

Kitos globėjos, Nijolės Kulikauskienės šeimoje šiuo metu gyvena aštuoni globojami vaikai ir viena jau pilnametystės sulaukusi mergina. Globėja pasakoja, kai jai, kaip ir E.Keraminui, itin praverčia globos koordinatorių paslaugos.

„Šiems specialistams galiu skambinti dieną ir naktį. Jie ne tik pataria, kaip elgtis konkrečiu atveju, bet esant reikalui atvyksta į namus, pasikalba su vaikais“, – sako ji. Globėja pridūrė, kad labai efektyviai tiek vaikams, tiek globėjams suteikiamos ir psichologo paslaugos – į pagalbą atskuba Utenos šeimos ir gerovės centro, Utenos poliklinikos Psichologinės tarnybos specialistai.

Globėja džiaugiasi, kad sulaukia kvietimų į daugybę įvairių mokymų, seminarų, kursų, daugėja ir nemokamų ar už simobilinę kainą organizuojamų stovyklų vaikams. „Anksčiau tai buvo didelė problema, o dabar galimybių kur kas daugiau. Štai ir dabar esu Karklėje ir džiaugiuosi su vaikais jūra“, – pasigyrė N. Kulikauskienė, su kuria portalo Tv3.lt žurnalistai kalbėjosi telefonu.

Vaikų globos įstaigas pakeitė bendruomeniniai globos namai

Kalbėdamas apie socialines paslaugas ir pokyčius, kurie palietė ne tik vaikus globojančias, bet ir visas vaikus auginančias Lietuvos šeimas, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas teigia, kad vienas svarbiausių savivaldos tikslų yra sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų tinklą šeimai ir užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos. Tai padaryti padėjo ir keletą pastarųjų metų augęs finansavimas socialinių paslaugų plėtrai.

„Socialinių paslaugų sektoriuje per pastaruosius porą metų įdarbinome septyniolika darbuotojų, padidėjo atlyginimai šioje srityje besidarbuojantiems specialistams. Institucinės globos reforma pareikalavo tam tikrų finansinių resursų, tačiau tai leido tikslingai plėtoti socialinių paslaugų paketą, pagerinti pačių socialinių paslaugų vaikus auginančioms ir globojančioms šeimoms kokybę“, – sako A. Katinas.

Pašnekovas pridūrė, kad Utena – vienas iš tų šalies rajonų, kuriems pavyko įgyvendinti institucinės globos reformą labai nuosekliai. „Itin daug paslaugų uteniškiams teikia Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras. Jame teikiamos ne tik įvairios informavimo, konsultavimo paslaugos, psichologinė ir socialinė pagalba, bet esant poreikiui suteikiama ir laikina pastogė – centre yra galimybė apsistoti nuo įvairių nelaimių nukentėjusiems ar smurtą patyrusiems asmenims. Taip pat džiaugiamės, kad institucinės globos įstaigas pakeitė bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose tikrų namų aplinkoje gyvena po 8 vaikus. Šiuo metu savivaldybė ieško galimybių nupirkti dar vieną pastatą ir pritaikyti jį vaikų reikmėms. Deja, dėl itin aukštų nekilnojamojo turto kainų tai nelengvas uždavinys“, – nuveiktus ir tebelaukiančius darbus vardija meras.

Utenos savivaldybė jau prieš kelerius metus – kur kas anksčiau nei daugelis kitų šalies savivaldybių – savo iniciatyva parengė ir Paramos jaunai šeimai aprašą, kuriame numatyta galimybė skirti paramą ne tik kūdikio kraiteliui įsigyti ar paramą moksleiviui mokslo metų pradžiai, bet ir galimybė skirti tikslinę finansinę paramą jaunoms šeimoms, kurios Utenoje įsigyja ar nuomojasi būstą.

Sėkmingai įgyvendinančiame institucinės globos pertvarką Marijampolės rajone taip pat nebeliko institituciniu principu veikiančių vaikų globos namų, o juos pakeitė bendruomeniniai vaikų globos namai. „Marijampolėje įkūrėme dvejus bendruomeninius globos namus. Džiaugiamės, kad pavyko suformuoti gerą su vaikais dirbančių specialistų komandą“, – sako Marijampolės meras Povilas Isoda.

Jis pasakoja, kad rajone sėkmingai veikia ir krizių centrai, teikiantys pagalbą nelaimės ar smurto artimoje aplinkoje atvejais. Šie centrai veikia ir kaimiškose rajono vietovėse, ir tai, sako P. Isoda, jau pasiteisino: „Būta atvejų, kai pavyko laiku sureaguoti ir perkelti vaikus į saugią aplinką neatskiriant nuo tėvų.“

Anot rajono vadovo, norisi, kad kai kurie pokyčiai vyktų sparčiau, bet itin sudėtinga surasti rajono įstaigose norinčių dirbti psichologų ir psichiatrų. „Tai jau nebe finansų klausimas, o norinčių ir galinčių dirbti specialistų stygiaus problema. Tai didelė kliūtis, trukdanti pagerinti pschologinės pagalbos prieinamumą“, – apgailestauja jis.

Alytuje – speciali kortelė šeimoms

Lietuvoje yra savivaldybių, kurios tam tikras, išskirtines socialines paslaugas gyventojams ryžtasi siūlyti savo iniciatyva. Viena tokių – Alytaus miesto savivaldybė.

Šalyje Šeimos kortelė, kuri suteiks gausioms ir neįgalius vaikus prižiūrinčioms šeimoms galimybę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas pigiau, žengia pirmuosius žingsnius, o vaikus auginančios Alytaus miesto šeimos jau nuo 2015 m. rugsėjo naudojasi nuolaidų kortele „Alytus – viena šeima“. Ji išdalinta jau daugiau kaip 270 šeimų, o specialus lipdukas padeda atskirti 47 prie iniciatyvos prisijungusias įmones ir įstaigas, kuriose galima pasinaudoti nuolaidomis.

„Ši kortelė skirta šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, ir suteikiama vieneriems metams, bet kasmet gali būti pratęsiama, kol šeimos vaikams sukaks 18 metų, o jei jaunuoliai mokysis mokykloje arba studijuos – iki 26 metų“, – apie alytiškių iniciatyvą sako SADM Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė.

Šeimoms pagalbos ranką tiesia atvejo vadybininkai

V. Toleikienė primena, kad stiprinant socialinį darbą su vaikus auginančiomis šeimomis, nuo 2007 m. iš valstybės biudžeto dotacijų papildomai finansuojamos socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms savivaldybėse, pareigybės, o nuo 2018 m. liepos 1 d. valstybės dotacijų lėšomis finansuojamos socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, ir atvejo vadybininkų pareigybės.

„Atvejo vadybininkas padeda šeimoms įveikti iškilusius sunkumus ir užtikrinti, kad būtų tinkamai rūpinamasi vaiko interesais“, – sako V. Toleikienė ir aiškina, kad atvejo vadyba – tai įvertinimas, kokios pagalbos reikia šeimai, bei tokios pagalbos organizavimas, įskaitant pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimo koordinavimą, šeimos stebėseną ir kt. Atvejo vadyba sutelkia skirtingų sričių specialistus ir šeimą bendram darbui.

„Kai kiekvienas turi aiškius įsipareigojimus ir vienas kitą papildydami veikia kartu, teigiamų pokyčių šeimoje galima pasiekti greičiau“, – pabrėžia pašnekovė.

Visose savivaldybėse – bazinis paslaugų šeimai paketas

Jau netrukus vaikus auginačių ir globojančių šeimų galimybės pasinaudoti socialinėmis paslaugomis turėtų pagerėti ir tose savivaldybėse, kur jų iki šiol trūko. Šių metų birželį Vyriausybė pritarė Baziniam paslaugų šeimai paketui, kuris turėtų būti prieinamas visose Lietuvos savivaldybėse.

Paketo paslaugų sąraše nurodoma, kad šeimos turi gauti šias paslaugas: atvirasis darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir/ar erdvėse, ikimokyklinis ugdymas, informavimas, konsultavimas, kultūrinių ir informacinių kompetencijų bei skaitymo raštingumo ugdymas, neformalus vaikų švietimas, nemokama pirminė teisinė pagalba, pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymas, pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra, psichosocialinė pagalba krizę išgyvenantiems asmenims, šeimos mediacija, švietimo pagalba mokiniams ir jų tėvams, vaikų dienos socialinė priežiūra ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija.

Bazinio paslaugų šeimai paketo įgyvendinimui kasmet planuojama panaudoti apie 483 mln. eurų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei Europos Sąjungos paramos lėšų.

„Kai kurios iš pakete numatytų paslaugų jau yra teikiamos, kitos bus pradėtos teikti nuo kitų metų pradžios. Naujoji tvarka numato, kad visos šalies šeimos turėtų gauti pakete numatytas paslaugas nepriklausomai nuo to, ar gyvena mieste ar kaimo vietovėje“, – sako V. Toleikienė.

Jos teigimu, kadangi kai kuriose šalies savivaldybėse šiuo metu teikiamos dar ne visos pakete numatytos paslaugos, o atokiau nuo rajono centro gyvenančioms šeimoms jos sunkiai prieinamos, SADM stebės, kuriose savivaldybėse paslaugos gyventojams yra pasiekiamos, o kuriose jų prieinamumas dar nepakankamas.

Gyventojams V. Toleikienė primena, kad prireikus kurios nors iš šeimai teikiamų socialinių paslaugų, reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių.