Beveik visi Lietuvoje valdžios įstaigų vykdomi viešieji pirkimai remiasi mažiausios kainos kriterijumi, privačios verslo įmonės, organizuodamos konkursus tiekėjams, dažnai renkasi pagal mažiausią kainą, o vartotojai prekybos centruose graibsto prekes, kurioms taikomos akcijos. Tad kyla natūralus klausimas, ar verta išlaikyti dideles sąnaudas produktų ir paslaugų kokybei užtikrinti.
Verslo konsultantas Tomas Lagūnavičius mano, kad vartotojų lūkestis mažesnei kainai neaugant ekonomikai yra natūralus. Visgi esminė problema esą yra ta, kad žmonės nebemato didelių skirtumų tarp skirtingais prekių ženklais pažymėtų produktų. „Kada rinka stabilizuojasi, kada nėra augimo, tada iškyla labai paprastas klausimas: kas žmonėms tampa svarbiau, ar pinigai ar „pribambasai“.
Didžioji dauguma žmonių atsako: mums svarbiausia yra pinigai. Prabangos prekių perkamumas mažėja, o tos, kurios, kurios buvo per vidurį – jų pardavimas ypač nukritęs“, - laidoje „Verslo akademija“ kalbėjo T. Lagūnavičius. Taip, anot jo, yra todėl, kad žmonės nori nusipirkti produktą su palyginti panašiomis funkcijomis už mažiausią kainą. Be to, jo teigimu, produktai ima vienas nuo kito nesiskirti. „Pavyzdžiui, tuos pačius batus gali gauti su įvairių prekinių ženklų pavadinimais, nes prekiniai ženklai irgi pradeda taupyti ir ieško pačio pigiausio gamintojo.“
Trečioji problema esą yra ta, kad rinkoje praktiškai nieko nauja neatsiranda, o mokslinis progresas pramonėje yra sustojęs. „Manau, kad tas impulsas, naujas pasikeitimas atsiras tada, kada atsiras visiškai nauji produktai, už kuriuos žmonės bus pasiruošę mokėti“, - teigė verslo konsultantas. Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos instituto direktorius, profesorius Robertas Jucevičius pastebi, kad žema kaina ne visada yra susijusi su prasta kokybe.
„Žema kaina konkuruoji tada, kada nesugebi konkuruoti kitaip. Aišku, rinka ir mūsų vartotojas dėl suprantamų priežasčių nėra orientuoti į aukštesnę kokybę – jiems svarbiausia yra kaina. Pačių įmonių klausimas – o kaipgi jiems susikurti tokį verslo modelį, kad net parduodant žemesne kaina, bet nebūtinai blogesne kokybe, tačiau pelnas būtų didesnis?“ – teigia R. Jucevičius.
Sąnaudų mažinimas
T. Lagūnavičius rekomenduoja susikoncentruoti ties sąnaudų mažinimu. Esą net ir tokie pasauliniai prekės ženklai kaip Apple, Samsung ir kiti buvo priversti karpyti sąnaudas ir mažinti savo produktų kainas arba gaminti pigesnius produktus. „Reikia labai aiškiai apsispręsti, su kokiomis vartotojų grupėmis dirbama su prabangos prekėmis – nemanau, kad reikia kažką keisti su prabangos prekėmis. Atvirkščiai, ten reikia naujų, madingų sprendimų, todėl, kad tiems žmonėms, kurie perka prabangos prekes, svarbu išsiskirti.
Vidurinei klasei, kuri po truputį juda link tų, kurie vos suduria galų su galų, reikia ieškoti pakankamos kokybės prekių, kurios pagal mados, dizaino kriterijus iš dalies atspindi prabangos prekes, bet su žymiai mažesne savikaina“, - sako verslo konsultantas. Savikainą, anot T. Lagūnavičiaus, galima mažinti daugeliu būdu: optimizuoti gamybos procesą, gauti pigesnes žaliavas, pigesnę darbo jėgą, didinti darbo našumą, mažinti administracines išlaidas, galbūt susimažinti pelningumą.
„Čia ateina kritinis momentas: tie, kurie nesugebės sumažinti savikainos, tiesiog bankrutuos.“ Profesorius R. Jucevičius teigia, kad rezervų savikainos mažinimui Lietuvoje dar yra daug, tiesiog į tai reikia daugiau investuoti, ko paprastai nenori daryti įmonės. Taip pat mažinant savikainas, profesoriaus teigimu, padėtų kooperavimasis. „Lietuvoje dar nėra susiformavusios verslo sistemos – pakankamo rato ištiestos rankos principu esančių ir veikiančių patikimų, gerų partnerių, kurie leistų racionalizuoti vertės kaštų grandinę. Daug būtų galima padaryti, jeigu įmonės pačios labiau eitų į bendradarbiavimą, kooperavimąsi, o ne tiesiog buką ir užsispyrusį konkuravimą tarpusavyje.“
Tačiau ne visada reikia aklai kokybės sąskaita mažinti savikainą. Bendrovės „Granitas“ generalinis direktorius Vytautas Lunskus tikina, kad pavyko susigrąžinti prieš keletą metų dėl mažesnės kainos prarastus klientus. „Rimtos firmos ir rimti kelininkai šito jau „atsikando“ ir dabar dėmesys vis labiau kreipiamas į kokybę. Atliktų darbų kokybiniai parametrai verčia galvoti apie kokybišką produktą“, - sako V. Lunskus.
Parengė Ieva Kazauskaitė
