Klausimą apie ateities atlygį turbūt sau uždavėte ir jūs, ir veikiausiai dar gerokai prieš pildydami šiųmetį stojamąjį prašymą. Juolab kad ir kitur pasaulyje darbuotojo atlyginimas – pirmoje vietoje iš kokių dešimties kriterijų, kuriais žmonės įvertina savo darbą ar išreiškia pasitenkinimą juo.
Vis dėlto kol kas apibūdinti, analizuoti jaunų darbuotojų atlygius ir šiuo atžvilgiu lygintis su kitomis šalimis Lietuvai sunku: pas mus iki šiol neįprasta skelbti, kiek uždirba vienos ar kitos aukštosios mokyklos absolventai, be to, tokia informacija saugoma ir Asmens duomenų apsaugos įstatymu.
O juk žinios apie absolventų įsidarbinimą, jų atlygių augimą gana iškalbingai apibūdintų tiek studijų programą, tiek ir konkrečią aukštąją mokyklą. Apie tai ne pirmus metus kalba ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas.
„Štai JAV universitetai, siekdami įvertinti savo produktyvumą, seka du parametrus: kaip kyla jų absolventų karjera ir kaip kyla jų atlyginimas. O mes tokių duomenų Lietuvoje neturime, juos saugo įstatymai. O juk užtektų palyginti įsidarbinamumo duomenis – juos „Sodra“ juk turi – ir paaiškėtų, ar konkretus universitetas geras, ar jo visi absolventai dirba Londono baruose“, – dar prieš pusmetį emocingai kalbėjo P.Baršauskas.
Paskelbtas įdomus trisdešimtukas
Regis, šioje srityje ledai po truputį lūžta, kai kurie duomenys jau ne tik renkami, bet ir analizuojami bei skelbiami. Štai neseniai Lietuvos draudėjai (darbdaviai) „Sodrai“ pateikė informaciją apie jų darbuotojų profesijas ir atlyginimus.
„Sodros“ statistinių duomenų portale jau galima aptikti populiariausių profesijų bei didžiausių gaunamų pajamų trisdešimtuką. Kai kurie skaičiukai nuteikia optimistiškai: 2012 – 2013 metais vidutinės pajamos (nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) šalyje paaugo 6,5 proc. ir viršijo 1,9 tūkst. litų.
Daugiausiai uždirbančiųjų trisdešimtuko viršūnėje – skrydžių vadovai, vidutiniškai uždirbantys 10 tūkst. 880 Lt (neskubėkite pavydėti – nuo šios sumos juk dar nuskaičiuojami mokesčiai).
Antroje vietoje – teisėjai (vid. 8 tūkst.205 Lt), trečioje – orlaivių pilotai (8 tūkst. 82 Lt), ketvirtoje – teisės aktų leidėjai (7 tūkst. 365 Lt), penktoje – bankininkai ir draudikai (7 tūkst. 83 Lt), šeštoje – naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai (6,678 tūkst. Lt), septintoje – informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai (6 tūkst. 392 Lt), aštuntoje – specialios paskirties organizacijų (vandens, šilumos tiekimo ir t.t.) vadovai (5 tūkst. 759 Lt), devintoje – laivavedžiai ir laivų kapitonai (5 tūkst. 271 Lt), dešimtoje – skrydžių saugos elektronikos technikai (5 tūkst. 258 Lt).
Kas tarp geriausiai uždirbančių?
Vis dėlto kai kurias į šį sąrašą įtrauktas profesijas verta paminėti: gydytojai specialistai vidutiniškai uždirba per 4 tūkst. litų, ne ką mažiau – laivų mechanikai, sistemų administratoriai ir, tarkime, švietimo srities vadovai. Įdomu, jog fizikų ir astronomų vidutinės pajamos – per 3,6 tūkst. litų, o trisdešimtuko paskutinėje vietoje – vyresnieji valstybės tarnautojai, uždirbantys per 3,4 tūkst. litų vidutinį atlyginimą.
Tai yra, šie „Sodros“ duomenys patvirtino veikiausiai visame pasaulyje galiojantį dėsnį: geriausiai uždirba tie specialistai, kuriuos paruošti brangiai kainuoja ir ilgai trunka. Palyginkime šiųmetes studijų kainas: pilotų ir muzikantų parengimas – per 18 tūkst. litų, odontologija – per 11 tūkst. litų, medicina – 9,1 tūkst. litų, technologijos mokslai – per 7 ,6 tūkst. litų, matematika, reabilitacija, slauga – per 5,2 tūkst. litų, socialiniai mokslai – beveik 3,9 tūkst. litų.
LAMA BPO prezidento P.Žiliuko nuomone, būtent socialinių mokslų pigumas papildomame bendrojo priėmimo etape ir pritraukia daugiausia nemokamos vietos nelaimėjusių stojančiųjų.
„Jei studijų kaina būtų vienoda – pasiskirstymas būtų visiškai kitoks“, – įvertino neseniai mūsų kalbintas pašnekovas.
