LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Maždaug trisdešimt penkerių, išsilavinusios, padariusios karjerą, galbūt neblogai uždirbančios ir gyvenančios provincijoje – tokios vienišos moters galimybės sukurti šeimą pastebimai mažėja, tvirtina psichologas Gediminas Navaitis.
Statistikos duomenimis, šiais metais Lietuvoje 1000 vyrų teko 1171 moteris. O kai kuriuose miestuose ši disproporcija tarp moterų ir vyrų yra dar didesnė. Pavyzdžiui, Kaune 1000 vyrų tenka 1269 moterys.
Statistika rodo, kad vyrų nuo trisdešimties metų pradeda mažėti, o tai yra būtent tas laikas, kai kuriamos šeimos. Psichologas Gediminas Navaitis nesistebi – tokia tendencija buvo visą laiką, o dabar ji esą ėmė ir stiprėti.
„Lietuvoje 100-ui mergaičių gimsta 104-i berniukai, taigi iš pradžių kaip tik trūksta mergaičių. Iki trisdešimties metų vyrų yra daugiau negu moterų. 30–35 metų amžiaus grupėje išsilygina, o tada ima sparčiai mažėti“, – komentuoja psichologas.
Jo teigimu, šis mažėjimas yra susijęs su trumpesne vyrų gyvenimo trukme. „60–75 metų vyras vedybinėje pažinčių rinkoje yra tiesiog aukso vertės, nes jam tenka 2–3 moterys“, – juokauja G. Navaitis, pridurdamas, kad, žinoma, nedaug žmonių kuria šeimas būdami 60-ies.
Nenori prastesnio išsilavinimo jaunikio
Pasak G. Navaičio, kai kalbame apie vienišas moteris, kurioms sunku susirasti vyrą, ne mažiau svarbūs kokybiniai dalykai. „Mes kalbame tik apie kiekybę, bet yra dar ir kokybės klausimas [...]. Pažiūrėkime, pagal išsilavinimą, du trečdaliai žmonių su aukštuoju universitetiniu arba neuniversitetiniu išsilavinimu yra moterys“, – atkreipia dėmesį G. Navaitis.
Vadinasi, kas antra moteris, įgijusi minėtą išsilavinimą, negalės ištekėti už tokio paties išsilavinimo vyro. G. Navaičio teigimu, Lietuvoje darytas tyrimas atskleidė, kad tik 1–2 proc. merginų sutiktų tekėti už žemesnio išsilavinimo vyrų negu jos pačios. „Žinoma, gyvenimas tas nuostatas pakoreguoja, bet nuostatas keisti nėra lengva“, – sako G. Navaitis.
Galimybės, kad vieniša trisdešimt penkerių metų moteris, kuri yra išsilavinusi, padariusi karjerą ir galbūt neblogai uždirbanti, susiras vyrą ir ištekės, mažėja. „Ir dar pridėčiau – gyvenanti provincijoje. Jos šansai sukurti šeimą pastebimai mažėja“, – pabrėžia psichologas.
O kaip moteris veikia tai, kad jos, būdamos išsilavinusios, negali susirasti vyro? Pasak psichologo, visų pirma, su tokiomis problemomis gali susidurti ir vyrai. Antra, pasirinkimas juk ne tiek daug priklauso nuo to, kiek žmogus pasiekęs, pavyzdžiui, mokslo srityje.
„Leisčiau sau pajuokauti – negi profesorius labiau patrauklus už docentą, o docentas labiau patrauklus už lektorių? Iš profesinės pusės profesorius, be abejo, daugiau pasiekęs, bet tai nebūtinai reiškia, kad jis patiks merginoms“, – sako G. Navaitis.
Su amžiumi menksta galimybės sukurti šeimą
Psichologo G. Navaičio žiniomis, prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę ištekančių merginų amžius amžiaus vidurkis buvo 20–22 metai, tuo metu vyrai tuokdavosi 24-erių.
„Šiandien gi pirmąsias santuokas sudaro pastebimai vyresnio amžiaus žmonės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vėliau yra sunku sukurti šeimą ir kodėl turime demografinių problemų. Mes tiesiog nespėjame ir nenorime gimdyti daugiau vaikų“, – teigia G. Navaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto yra tam tikras amžius, kada patogiausia sukurti šeimą. Ir šis amžius, anot specialisto, neturėtų būti pamirštamas.
„Tikėtis, kad bus tokios pat pasirinkimo galimybės 20 ir 40 metų... Sveikas protas sako, kad jos bus kitokios. Problemos tada ir atsiranda, kai tikimasi, kad jos nesikeis“, – tvirtina psichologas.
