Verslas šių metų antrojo pusmečio Europos ekonomikai stebuklų nežada, tačiau kompanijos tikisi išlikti pelningos. „Ekonomika.lt“ analizavo, ko ateinančius šešis mėnesius Europoje ir Lietuvoje laukia tiesiogiai su ekonomikos nestabilumu susiduriančios bendrovės.
Atrodo, šalies prezidentė ir pramonininkai susikibo ne juokais: politikė prognozuoja antrąją krizės bangą, o pramonės atstovai tvirtina, kad tokioms kalboms nėra pagrindo.
„Pramonininkai užsakymus skaičiuoja ketvirčiais, o aš kalbu apie strateginę ir ekonominę perspektyvą. Kalbame apie skirtingus dalykus, jų lyginti negalima“, – sakė prezidentė.
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokiomis nuotaikomis, sužinojusios šių metų pirmojo pusmečio rezultatus, gyvena bendrovės ir kokią ateitį jos prognozuoja Europos ir Lietuvos ekonomikai.
Daugelis nepuoselėja didelių lūkesčių, kad gerės bendra situacija euro zonoje, tačiau tikisi krautis nemenką pelną ar bent jau išlaikyti esamą pajamų lygį, nes vartotojams paslaugos ir prekės vis dar reikalingos. Tiesa, kiek kitokios nei prieš prasidedant krizei 2008 metais.
Iš didžiųjų Lietuvos įmonių ir tarptautinių kompanijų atstovų kalbų galima daryti išvadą, kad pasaulis keičiasi, o vartojimo tendencijos susijusios su aukštesniais reikalavimais prekėms ir paslaugoms. Bendrovės stengiasi prisitaikyti prie susidariusios padėties, nes tik taip gali išsilaikyti.
Technologijos
UAB „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas
Europai prognozuočiau nestabilumą: ji galėtų imti pavyzdį iš Baltijos šalių – tai būtų vienas protingiausių sprendimų. Nors vidinės pertvarkos Baltijos šalyse buvo ir yra skausmingos, tai tas žingsnis, kurį būtina žengti kai kuriose Europos šalyse.
Europos telekomunikacijų verslo modelis yra pasenęs, todėl operatoriai turės tapti įprastais paslaugų tiekėjais arba sutelkti dėmesį į tvirtus santykius su klientais. Taip pat tai gali lemti naujų dalyvių rinkoje atsiradimą. Be to, mažieji rinkos dalyviai konsoliduosis – tokia tendencija Europoje vyraus ateinančius penkerius metus.
„Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Kęstutis Čiplys
Per pastarąjį pusmetį pasaulio ekonomika lėtėjo. Pastebime, kad klientai atsargiai didina išlaidas, o tai rodo sudėtingą ekonominę situaciją. Ypač tai pastebima pramonės sektoriuje, todėl mūsų dėmesys visų pirma yra skirtas veiklos produktyvumui ir efektyvumui didinti.
Šiemet prognozuojame nuosaikų organinių pajamų augimą, palyginti su 2011 finansiniais metais.
Sudėtinga ekonominė aplinka nedings ir šiais metais, tačiau dėl to „Siemens“ korporacijos strategija nesikeičia: siekiame tobulinti produktyvumą ir efektyvumą, optimizuoti išlaidas ir procesus. Būtent tai padės likti konkurencingiems ir įveikti sudėtingus pasaulinės ekonomikos iššūkius.
„Samsung“ viceprezidentas Robertas Yi
Nors verslo aplinka sudėtinga, pardavę įvairių produktų ir konkurencingos technologijos, pasiekėme stabilų pelną. Besitęsiantis fiskalinis nestabilumas Europoje ir jo poveikis pasaulinei ekonomikai lems galbūt lėtesnį nei planuota atsigavimą ir įtemptesnę konkurenciją rinkoje. Didinsime savo konkurencingumą ir stiprinsime pridėtinę vertę. Manome, kad trečiasis ketvirtis bus pozityvus, nes elektronikos produktų, tokių kaip išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, paklausa išlieka.
„Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas
Džiaugiamės rekordiniu „iPad“ pardavimu birželį. Atnaujinome visą „McBook“ liniją, išleisime kompiuterių ir telefonų operacines sistemas. Turime ir daugiau puikių produktų, tad toliau investuojame į verslo augimą.
Transportas
„Renault“ valdybos pirmininkas Carlosas Ghosnas
Sugebame išsilaikyti sudėtingoje ir nestabilioje aplinkoje, tačiau besitęsiantis augimas pasaulyje neatstojo Europos rinkoje patirtų praradimų. Automobilių (lengvųjų asmeninių ir komercinių) rinkos tendencijos, matytos pirmąjį 2012-ųjų pusmetį – pasaulinis augimas ir susitraukimas Europoje, – turėtų išlikti ir likusią pusę metų. Grupė tikisi, kad Europos rinka smuks 6–7 proc. Dėl pasaulio rinkos augimo naujų modelių pasirodymas antrajame 2012-ųjų pusmetyje ir „Duster“ premjera kitose rinkose leis peržengti 2011 metais pasiektą pardavimo skaičių. Vis dėlto reikia tikėtis, kad Europos rinkos nesitrauks smarkiau, nei prognozuojama šiandien.
„airBaltic“ viceprezidentas korporatyvinei komunikacijai Janis Vanagas
Tikėtina, kad dabartinė euro zonos krizė tęsis ir sumažins vartotojų kelionių skaičių. Prasidėjusią krizę pirmiausia pajunta kelionių sektorius. Brangstantis doleris brangins keliones ir mažins prieinamų kelionių skaičių klientams. Augančios degalų kainos vers bendroves atnaujinti savo lėktuvų parkus.
Oro bendrovės visame pasaulyje ieško būdų, kaip papildomai užsidirbti, kad kompensuotų augančias sąnaudas, todėl klientams būs siūloma vis daugiau įvairių paslaugų bei inovacijų pradedant internetu lėktuvuose bei nekilnojamojo turto ar automobilių prekyba skrydžių metu. Klientų užteks ir pigių skrydžių bendrovėms, ir kitoms, tačiau jos turės pasiūlyti suasmenintas keliones.
Pramonė ir prekyba
SBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus Valentinavičius
Šiais metais esame užsibrėžę ambicingą tikslą – pasiekti 1 mlrd. litų pardavimą. Nors pakartotinės krizės euro zonoje grėsmė išlieka, matome, kad dar turime vidinių resursų įmonių veiklos efektyvumui didinti. Papildomą impulsą SBA baldų grupei artimiausioje ateityje suteiks ir šiuo metu Baltarusijoje statoma nauja „Mebelain“ gamykla.“ Antrojo pusmečio tikimės geresnio negu buvo pirmasis, bet organišką augimą šį pusmetį prognozuojame mažesnį. Augsime dėl naujų gamybinių pajėgumų. Konkurencija Europos rinkoje stipri, augimas įmanomas tik nuolat didinant efektyvumą bei investuojant į naujas technologijas.
„DuPont“ generalinė direktorė Ellen Kullman
Šių metų antrąjį pusmetį turime būti itin atsargūs rinkose. Europoje lūkesčiai labai maži, jie nuolat svyruoja ir pasiekia netgi recesijos dugną. Metų pelnas gali būti ne toks didelis ir vienai akcijai gali tekti 7 proc. augimo.
„Henkel“ generalinis direktorius Kasperas Rorstedas
Nors rinkos situacija sudėtinga, pasiekėme gerus rezultatus: visuose verslo sektoriuose stebėjome pelningą augimą. Tikimės, kad neprognozuojama aplinka ir neužtikrintumas rinkose išliks, o skolų ir finansų krizės pasekmės daugelyje šalių vis dar bus juntamos. Vis dėlto ir toliau planuojama analizuoti, prisitaikyti ir pagerinti procesus bei struktūras. Todėl tikimės, kad organinių produktų pardavimas augs 3–5 proc. Be to, padidinome bendrą augimo prognozę nuo 10 iki 15 proc.
„Mattel“
Europa, nors patyrė ekonominių iššūkių, išlieka pakankamai stabili nuo gegužės mėnesio, todėl esame įsitikinę, kad žaislų pramonė laikysis gerai net sunkiais ekonominiais laikais. Dėl gerėjančių demografinių tendencijų matome ir pasaulinį žaislų pramonės augimą. Žaislams vis daugiau išleidžia besivystančios rinkos.
„Procter & Gamble“ prezidentas Bobas McDonaldas
Kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, pirmenybę teikiame investicijoms didžiausiose ir pelningiausiose rinkose bei besivystančiose rinkose. Naudosime didžiausias inovacijas. Taip pat išlaikysime investicijų lygį tose rinkose, į kurias ką tik įžengėme.
Planuojame didinti produktyvumą, mažinti sąnaudas ir gerinti procesų nuoseklumą visais veiklos aspektais.
Maistas
„McDonald's“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse Tomašas Navrockis
Pirmojo pusmečio Baltijos šalių rezultatai parodė 7 proc. pardavimo augimą, o pirmasis ketvirtis – net 13 proc. Išanalizavę rezultatus, savo pirkėjų valgymo įpročius ir jų aktyvumą, tikime, kad Lietuvos ekonomika ir perkamoji galia yra stabili. Drąsiai ir su pasitikėjimu žiūrime į antrąją šių metų pusę. Šiais ir ateinančiais metais planuojame dideles investicijas Baltijos šalyse, ketiname užtikrinti dar geresnį restoranų prieinamumą ir toliau stiprinti savo lyderystę segmente.
Iš viso „Premier Capital Limited“ nuo 2012 iki 2014 metų pabaigos į kompanijos augimą Baltijos šalyse planuoja investuoti 22 mln. eurų ir išplėsti restoranų grandinę iki 36.Finansai
SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras
Nors rinkose ir toliau matomas netikrumas dėl euro zonos ateities, Lietuvos ekonomika kol kas atsispiria išorės iššūkiams ir išnaudoja eksporto bei vidaus rinkos galimybes. Tai suteikia mums šansų subalansuotai banko verslo plėtrai finansuojant perspektyvius įmonių projektus ir teikiant paskolas gyventojams, tačiau išliekame budrūs ir nepamirštame išmoktų krizės pamokų. Toliau dirbame laikydamiesi strategijos būti pagrindiniu banku savo klientams, o didelį dėmesį šiemet skirsime veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei.
„Banco Santander“ generalinis direktorius Alfredo Sáenzas Abadas
Ekonominė aplinka vis dar labai sudėtinga, joje daug neužtikrintumo. Kai kuriuose Europos regionuose atsinaujino įtampa, o rinkos stokoja pasitikėjimo. Tai atspindi išaugusi rizika tokiose šalyse kaip Ispanija bei Italija. Todėl mūsų strategija yra stiprinti balansą, palaikomą savo galimybių gauti pajamų. Pirmąjį pusmetį gerus rezultatus lėmė pirmiausia gera pajamų dinamika (jos buvo didesnės nei 2011-aisiais tuo pačiu laikotarpiu) ir išlaidų stabilizavimas.
Nafta
„ORLEN Lietuva“ finansinio planavimo ir kontrolės direktorius Vytautas Gečiauskas
Mūsų finansiniai rezultatai labai priklausys nuo bendros makroekonominės situacijos vidaus ir eksporto rinkose, kuriai įtaką daro Europoje tebesitęsianti euro krizė, lėtesnis nei tikėtasi JAV ir Azijos rinkų augimas.
Baltijos šalių rinkose esminių pokyčių nenumatome, vyraus panašios tendencijos kaip ir pirmąjį pusmetį. Tikėtina, kad dėl automobilių parko „dyzelinizacijos“ toliau mažės benzino vartojimas, nes daugiau bus perkama dyzelino.
UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas
Mažmeninės prekybos naftos produktais situacija jau kurį laiką nesikeičia: įvairių rūšių benzino ir suskystintų naftos dujų realizavimas tendencingai mažėja, o dyzelinio kuro išlieka stabili. Tokia situacija susidarė dėl to, kad apie 20–25 proc. šalies vairuotojų degalų pilasi ne Lietuvos degalinėse arba perka legaliai įvežamą bei kontrabandinį benziną. Tokį vartotojų pasirinkimą lemia valstybėse kaimynėse esanti daug mažesnė degalų kaina. Įmonės taip pat atsižvelgia į esamą padėtį ir skuba keisti arba atnaujinti savo automobilių parką.
Šiuo metu kalbėti apie ateitį sudėtinga, bet, analizuojant esamą situaciją, šios tendencijos išliks iki metų pabaigos.
Medicina
„Novartis“
Valiutų svyravimai dolerio atžvilgiu turėjo neigiamą 5 procentinių punktų poveikį rezultatams. Europoje patyrėme kritimą dėl generinių vaistų konkurencijos, tačiau turimo produktų portfelio atnaujinimas yra pagrindinė mūsų ilgalaikio augimo priežastis.
Lėtas augimas kai kuriose rinkose, ypač Europoje, neigiamai veikė pardavimo rezultatus. Nepaisant minėtų prastų sąlygų šioje rinkoje, kai kurių vaistų pardavimas augo dėl tvarių investicijų, pagerintos komercijos ir naujų pristatytų vaistų, pavyzdžiui, stipresnės formulės analgetikų.
„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška
Lietuvos vaistų suvartojimas vienam gyventojui, palyginti su ES, atrodo skurdžiai. Tad galime tikėtis, kad dar kelerius metus rinkos tempas bus kiek aukštesnis už šalies BVP augimą.
I pusmetį Lietuvos farmacijos rinka augo vos kelis procentus – tai lėmė griežta valstybės finansinė kontrolė kompensuojamųjų vaistų sektoriuje ir neatsistatęs nereceptinių vaistų vartojimas. Manau, kad šių metų II pusmetį farmacijos rinka išliks stabili.
Sveikatos sektorius nėra šalies prioritetinė sritis, o lėšos sveikatos apsaugai laikomos išlaidomis, ne investicijomis – tai riboja farmacijos rinkos augimą, neigiamai veikia šalies sveikatos rodiklius ir ekonomiką. Valstybės ir kompanijų bendradarbiavimas suteiktų stabilumo rinkai, gerintų sektoriaus reputaciją bei užtikrintų adekvatų vaistų rinkos augimą.
