„Vienareikšmiškai žmonės pradeda sportuoti aktyviau nuo Naujų metų, nuo mėnesio pirmos dienos ir nuo pirmadienio. Bet mes matome, kad tas srautas kiekvienais metais stabilėja ir žmonės sportuoja vis nuosekliau“, - sako sporto klubo direktorius Vidmantas Šiugždinis.
Mesti svorį ar pagražinti kūno linijas – turbūt vieni dažniausių pažadų. Dar sausio 1-ąją žmonės masiškai ima mesti rūkyti, taupyti pinigus, nebevalgyti nesveiko maisto ar saldumynų. Tačiau ir specialistai, ir dažnas permainų ištroškęs žmogus pastebi, kad lūkesčiai kartais pranoksta galimybes. Po savaitės-kitos puodelis karšto šokolado ima vilioti kaip niekad, o svarstyklės kaip nedžiugino, taip nedžiugina.
„Labai gerai, kai žmogus pasižada, bet svarbu, kad tą pažadą jis ir tęstų. Nebūtinai pradėti nuo sausio 1 ar nuo pirmadienio, nes dažniausiai tai, kas pradedama pirmadienį, laikosi tik iki kito pirmadienio“, - tikina gydytoja dietologė Žana Antonova.
Dietologė sako: žmonės dažnai išsikelia per didelius tikslus. Kad ir kaip norėtume, nepavyks valgyti tris kartus mažiau nei esame įpratę ar visiškai atsisakyti šokolado. Tad tokių tikslų ir nereikėtų išsikelti. Rezultatų esą galima pasiekti kur kas paprasčiau nei įsivaizduojame. Tačiau taisyklių reikia laikytis.
„Nuo ko pradėti – tai pasižadėti pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti. Tris kartus turi būti valgymai. Ir stengtis, kad nebūtų pastovių užkandžiavimų“, - rekomenduoja gydytoja.
Tad kodėl vieniems pažadams lemta išsipildyti, o kitiems – ne? Ir apskritai, ar jie naudingi? Psichologė aiškina, kad yra du požiūriai. Iš principo kažką pasižadėti yra gerai. Bėda ta, kad tikrai ne viską pavyksta išpildyti ir tada žmogus dar labiau nusivilia. Tikimasi gerų emocijų, o išeina priešingai. Be to, kiekvienas pažadas reiškia, kad žmogus bando gyventi pagal taisykles, tačiau jų nebūtinai reikia.
„Gyvenimas kiekvieną dieną keičiasi ir kuo atviresni mes esam gyvenimui, tuo yra geriau. Taigi pagal kitą požiūrį žmogus turėtų kiekvieną dieną atsiverti gyvenimui nebegalvodamas apie tai, koks jis norėjo būti praeitais metais ar užpraeitais“, - mano psichologė Aistė Diržytė.
Aistės Diržytės teigimu, nebūtinai pradėjęs sportuoti ar mokytis japonų kalbos žmogus taps laimingesnis. Svarbiausia – motyvacija ko nors imtis. O daugelis nė nesusimąsto, kad kai iš tiesų turi tikslą, prisiversti nė nereikia. O jeigu reikia prisiversti, galbūt tikslas visai nebūtinas?
„Reikėtų pirmiausia sau atsakyti, o kodėl aš noriu sau kažką pasižadėti, kodėl man tai svarbu, kam man to reikia. Galbūt yra kažkokios gilesnės priežastys, o kam man reikia pradėti sportuoti arba mesti svorį?“, - svarsto psichologė.
Taigi, pasak specialistų, ar naujamečiai pažadai taps realybe, priklauso tik nuo mūsų pačių. Tiesa, kaip visada, padėtį lengvina kompromisai. Valandą sporto klube galima pakeisti malonia 20-ies minučių mankšta namie. Jeigu metate svorį, geriausia nusistatyti, kiek kilogramų norite atsikratyti. Ir nusiteikti, kad visada darbą lengviau pradėti negu užbaigti, tad dėl tikslo teks pavargti, naujametis jis ar ne.
