Praeitą savaitę Tel Avivo meras Ron Huildai pristatė miesto planus paminėti 100-ąsias įkurtuvių metines. Galingų iškilmių užmojų nesugriovė net protesto akcijų dalyviai, teigiantys, jog tai tėra „pinigų švaistymas“. Vis dėlto meras buvo priverstas šventinį biudžetą apkarpyti perpus.
Prieš šimtą metų vietoje, kurioje dabar stūkso Tel Avivas, buvo vien neaprėpiama galybė smėlio ir keli vaisių sodai. O į pietus įsikūręs Džafos miestas lūžo nuo gyventojų pertekliaus.
Kaip byloja istorija, 66 šeimos iš Džafos, svajodamos apie naują, erdvią gyvenamąją vietą, tiesiog susirinko smėlynuose ir nubrėžė ribas to, kas vėliau virto Tel Avivu (Baltuoju miestu, - lt.). Kad sąžiningai būtų pasidalinti žemės plotai, šeimos surengė loteriją, pasitelkdamos paplūdimyje išsimėčiusias kriaukleles.
Dabar Tel Avivas yra 390 000 gyventojų turintis miestas. Tačiau jam besiplečiant rytų ir šiaurės kryptimis, prognozuojama, kad greitai tai virs į metropolitinę areną su trimis milijonais gyventojų.
Tel Avivo centre pilna spalvingų rajonų ir įspūdingos Bauhaus architektūros (kuri yra saugoma UNESCO) paminklų, madingiausių barų ir bene geriausių žuvies restoranų Viduržemio jūros regione. Pajūrio bulvaras – vienas geriausių urbanistinių paplūdimių pasaulyje – ilgas, platus, smėlėtas ir nepriekaištingai švarus.
Vos už 70 kilometrų nuo miesto rusena trapios taikos Gazos ruože liepsnos. Turizmo atstovai tikisi, kad karo šėšėliai neužtemdys šimtmečio puotos.
Ją planuojama pradėti jau balandį: Tel Avivas šurmuliuos koncertais, parodomis, sporto renginiais ir paradais. Balandžio 3-iąją visas miestas virs vienu dideliu vakarėliu atvirame ore su maisto prekystaliais, šokių pasirodymais ir gatvės muzikantais. O balandžio 17-ąją minėtųjų 66 įkurėjų šeimų palikuonys susirinks viename iš miesto parkų ir atkurs nuotrauką, kurioje vaizduojami zionistų pioneriai viltiningai susigrupavę ant dabartinio Tel Avivo smėlynų.
Be to, balandžio gale Gordono paplūdimyje startuos tarptautinis bėgimo maratonas ir Europos buriavimo sporto čempionatas, kuriame dalyvaus ir Olimpinių žaidynių nugalėtojai.
Gegužės 27-ąją miestas planuoja nemiegoti (nors Tel Avivas ir taip niekada nemiega) ir švęsti tradicinį „Baltųjų naktų“ festivalį. Rotšildo bulvare bus rengiamos „gyvosios“ instaliacijos iš miesto gyvenimo 1920-aisiais, 1930-aisias ir 1940-aisiais metais.
Iki aušros lankytojų lauks ir Karmelio turgus – didžiausia vaisių ir daržovių prekyvietė, kaip ir šimtai Tel Avivo barų, klubų ir restoranų.
Galiausiai, liepos mėnesį trupė iš Milano nemokamai atliks Verdžio operą „Requiem“, o rugsėjį „Rabino aikštė“ pasidengs gėlių kilimu (tai bendras projektas su Briuselio miestu).
Įdomiausia, jog Tel Avivo metinės bus minimos ir už jo ribų. Paryžiuje, Kopenhagoje, Vienoje ir Niujorke bus atkurti gražieji miesto paplūdimiai. Praeivius jie vilios nemokamų pakrantės žaidimų, didžėjų, vakarėlių ir izraelietiško maisto gausa.
Manoma, jog daugelį turistų nuo šventės atbaidys saugumo klausimai. Tačiau vykstantiems patariama tiesiog būti budriems, apie įtartinus radinius ar asmenis nedelsiant pranešti policijai. Nereikėtų baimintis ir patikros punktų: prieš įeinant į didesnę žmonių susibūrimo vietą visuomet tikrinami turistų krepšiai ir dokumentai. Visur blizgantys ginklai ir gausios policijos pajėgos vietiniams seniai tapo įprastu dalyku, į kurį niekas nebekreipia dėmesio.
Daugelis žmonių klausia, ar vertėtų apskritai Tel Avivui švęsti tokiu nestabiliu laikmečiu? Tačiau politiniai debatai lydėjo miestą per visą jo istoriją, o gyvenimas nepaliovė tęstis. Neveltui Tel Avivas tituluoja save jaunimo sostine ir dar visai neseniai kūrė „seksualų“ įvaizdį.
