Nepavyko sukurti civilizuotų darbo santykių
Eligijus Masiulis , Seimo Audito komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas
Manau, yra kelios priežastys. Pirmoji – mokesčių politika: šiandien Lietuvoje turime labai stipriai apmokestintus darbo santykius. Esant tokiam dideliam „Sodros“ mokesčiui, akivaizdu, kad nemaža dalis darbdavių nebeišgali mokėti didesnių atlyginimų. Vienas iš receptų, kaip būtų galima spręsti šią problemą, – mažinti darbo jėgos apmokestinimą, biudžeto praradimus galbūt kompensuojant didesniu kapitalo apmokestinimu.
Antra, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra labai mažai geriau apmokamų darbo vietų. Taip yra dėl to, kad iki šiol nėra įvestos socialinio draudimo įmokų lubos. Pats esu susidūręs su pavyzdžiais, kai užsienio investuotojai, planavę atidaryti Lietuvoje savo biurus ir juose įdarbinti mūsų specialistus, tas investicijas nukreipė į Rygą ar Varšuvą, kur tokios „lubos“ egzistuoja.
Ir trečiasis dalykas: mes nesugebėjome sukurti civilizuotų darbuotojų ir darbdavių santykių. Konfrontacija tarp profesinių sąjungų ir darbdavių yra labai didelė, akivaizdu, kad ir tarp darbdavių pasitaiko neatsakingų verslininkų, siekiančių išspausti maksimumą iš jiems dirbančių žmonių ir visiškai negalvojančių apie jų motyvaciją. Akivaizdu, kad ši priešprieša irgi neleidžia spręsti tų įsisenėjusių problemų didinant minimalų mėnesinį atlygį ir darbo užmokestį apskritai.
Kiek Vyriausybė besigirtų, vis dėlto nesame sukūrę investicijoms, ypač regionuose, palankių sąlygų, kad darbo rinkoje atsirastų daugiau pasiūlos. Jei rajone yra viena kita stambesnė įmonė, tai darbdaviai nesaugo savo darbuotojų, nes žino, kad jie nelabai turi alternatyvų. O jeigu rajone būtų 7–8 fabrikai ar didesnės įmonės, darbdaviai jau būtų priversti konkuruoti dėl darbuotojų ir turėtų didinti jiems atlyginimą.
Šnekame tą patį, bet žmonių atlyginimai – nė iš vietos
Algimantas Salamakinas , Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LSDP frakcijos narys
Atvirai pasakius, aš tą patį klausimą uždaviau ir frakcijoje, ir kitur: jei sakome, kad mūsų tauta kuria jau apie 70 proc. ES vidurkio siekiantį BVP, kodėl kartu su rumunais velkamės europinių atlyginimų uodegoje? Keista, kad Laisvosios rinkos institutas, atstovaujantis darbdavių pozicijai, to nepaaiškina.
Ekonomistai į tai kažkodėl tiesiai neatsako, vieni kalba apie vokelius, kiti – apie kitas priežastis. Taip, galima pritarti, kad yra šešėlinės ekonomikos poveikis, bet man atrodo, jog verslas turėtų sukrusti ir pradėti mokėti žmonėms normalius atlyginimus. Nes kažkaip keistokai atrodo, kai matome įmonių suvestines, kur figūruoja 5 ar 10 mln. grynojo pelno. Tai kodėl jų darbuotojams nemokami normalūs atlyginimai?
Be abejonės, ši problema iškils dar aštriau diskutuojant apie naują Darbo kodeksą. Kaip suprasti, kad mes tiek daug gaminame, o nieko neturime? Vis kartojame, kad reikia pritraukti verslą, kad turime sudaryti jam kažkokias išskirtines sąlygas, bet ar socdemai valdžioje būtų, ar konservatoriai, šnekame tą patį, ir verslas lyg ir ateina, ir tų investicijų yra, bet žmonių atlyginimai – nė iš vietos. Niekaip.
Kaip gavo 350 ar 376 eurus visą dieną prastovėję prie staklių ar kitų įrenginių, taip ir tebegauna. Matome verslininkus, kuriems ne prestižas važinėti pigesne nei pusės milijono vertės mašina, neturėti namo už tris milijonus, neskraidyti kelis kartus per metus atostogauti į šiltuosius kraštus. Ir jie visą laiką aiškina, kokie dideli mokesčiai Lietuvoje, kaip čia jiems sunku gyventi.
