Jau nuo pat viduramžių laikų žmonės vaizduotėje pradėjo regėti vaiduoklius kaip figūras, vilkinčias baltus apdarus. Tačiau nuo XIX a. vidurio, populiarėjant spiritizmui, žmonės pradėjo „matyti“ dvasias, apsirengusias kasdieniniais drabužiais, o tai Britanijoje sukėlė filosofines diskusijas, – rašo „The Conversation".
1863 metais karikatūristas ir Dickenso romanų iliustratorius Georg‘as Cruikshankas, paskelbė „atradimą“, susijusių su vaiduoklių apdarais. Jis teigia, kad „vaiduokliai dėl padorumo nedrįsta pasirodyti be drabužių“.
„Kadangi negali būti tokių dalykų kaip vaiduokliai ar vaiduoklių drabužiai, kodėl tuomet atrodo, kad vaiduokliai niekada nepasirodė ir negali pasirodyti“, – filosofavo G. Cruikshankas.
Žmonių vaizduotė
Britų antropologas Andrew Langas 1897 metais pastebėjo, kad sapnuose žmonės dažniausiai regi kitus asmenis apsirengusius, o ne nuogus, todėl dvasias taip pat tapo įprasta matyti su drabužiais.
Taip pat, teigiama, kad vaiduoklių regėtojai aprengia vaiduoklį automatiškai, nesąmoningai, todėl mes galime „matyti" vaiduoklį, vilkintį kasdienius drabužius, nes taip veikia mūsų vaizduotė.
Vis dėlto, kiekvieną žmogų identifikuoja jo apranga, o nuogas kūnas suardo šią priemonę, todėl mūsų pasąmonė yra linkusi regėti dvasias, vilkinčias drabužius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Prigėrus spirito gali ką tik nori pamatyti...
