Pagrindinė problema, kurią iškėlė diskusijos dalyviai, tai neteisėtas valstybės tarnautojų atleidimas, už kurį priversti atsakyti mokesčių mokėtojai savo pinigais. Pasipiktinę valstybės tarnautojai dažniausiai kreipiasi į teismus, kad gautų kompensacijas ir neretai teismo keliu net grįžta į tarnybą.
Vakar įvyko buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado teismas, kurio sprendimu jis grąžintas į buvusias pareigas.
A. Sysas akcentavo, kad buvęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis vis tiek mano, kad viską darė teisingai, o tai buvo ne pirmas neteisėtas jo pavaldinių atleidimas. Tačiau R. Palaitis už tai neatsakė.
Pasak jo, kitose ministerijose situacija panaši. Prisiteisiamos žalos siekia po pora ar net kelis šimtus tūkstančių litų. Valstybės kontrolės departamentas vienus sprendimus vykdo, o dėl kitų užmerkia akis.
„Situacija Lietuvoje nuolat blogėja. Būtent dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos ar kitų biudžetinių įstaigų. Ta problema ryški ne tik ministerijose, bet ir savivaldybėse. Gauname daug nusiskundimų iš valstybės tarnautojų. Neteisėtai atleisti kreipiasi teismine tvarka“, – pasakojo I. Petraitienė.
Moteris papasakojo, kad itin sudėtinga situacija Raseinių savivaldybėje, kur mero pareigas eina Remigijus Ačas. Atėjęs į valdžią, jis atleido daugiau nei 20 savivaldybėje dirbusių darbuotojų, kurių dauguma kreipėsi į teismą ir laimėjo pirmosios instancijos teismus. Maždaug paskaičiavus, kiek tai kainuotų savivaldybei, jau susidaro šimtų tūkstančių litų sumos.
„Mūsų profesinės sąjungos atstovus stebina toks tarnybos narių požiūris, juk šiuos pinigus galima išleisti ne savivaldybės darbuotojų išmokoms, bet perkelti juos į kitas sritis. <...> Tokia netvarka savivaldybėje veda prie to, kad žmonės nusivylę, o materialiai nukenčia ne tik tie, kuriuos neteisėtai atleido, bet ir kiti dirbantieji“, – teigė I. Petraitienė.
Savo istorija taip pat pasidalijo ir kita profesinės sąjungos atstovė Snieguolė Andriuškaitė-Mikaliūnienė, kuri ankščiau dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Jai buvo įteiktas atleidimo lapelis, bet įrodyti, kodėl ji buvo atleista, niekas nesugebėjo.
„Oficiali versija – etatų mažinimas. Tačiau kai pasiaiškinau, kiek etatų buvo sumažinta, išaiškėjo, kad jokio etatų mažinimo nebuvo, o mano funkcijos net nebuvo panaikintos, atvirkščiai, tik išplėstos“, – piktinosi neteisėtai atleista ministerijos darbuotoja.
Jos manymu, tokiu būdu yra niokojami valstybės tarnybos įstatymas ir darbo kodeksas. Moteris apgailestavo, kad kompensacijų neįmanoma prisiteisti iš konkrečių žmonių, kurie pasirašo ir tvirtina potvarkius.
Violeta Vagonytė įžvelgė tendenciją, kad būtent konservatoriams atėjus į valdžia, prasidėjo itin įdomūs dalykai: buvo atleidinėjami ne tik paprasti darbuotojai, bet ir direktoriai.
„30 proc. direktorių nebedirba. Pati dirbu jau esant aštuntam ministrui ir galiu pasakyti, kad ir praėjusioje konservatorių kadencijoje apie 30 proc. darbuotojų buvo atleista, nes jie buvo kitos partijos nariai. <...> Tokia tendencija tikrai yra – didžiausias žmonių atleidimas buvo būtent valdant šiai vyriausybei“, – tikino V. Vagonytė.
Ji pabrėžė, kad valstybės tarnautojai nėra priešai valstybės žmonėms, ir netiesa, kai teigiama, kad jie tik popierius dėlioja iš vienos vietos į kitą – darbo turi labai daug.
Reziumuodamas, A. Sysas dar kartą akcentavo, kad esamą sistemą reikia keisti ir valstybės tarnyboje dirbantis žmogus turi būti vertinamas per kompetencijos ir kvalifikacijos prizmę, o ne pagal priklausomybę kokiai nors politinei jėgai, kai prisidengiama reorganizacijomis, sujungimais ir atleidžiami šimtai žmonių.
„Jei vien tik užsiimsime medžiokle žmonių, kurie yra kitos politinės pakraipos, dėl to gyvenimas negerės“, – konstatavo politikas.
