Šlapimo tyrimas, kaip ir kraujo, yra vienas dažniausiai atliekamų. Šio tyrimo rezultatai gali pranešti ne tik apie inkstų ar šlapimo takų, bet ir kitų žmogaus organų ar sistemų ligas. Kodėl šlapimo tyrimas yra toks svarbus? Ką turėtume žinoti apie šlapimą? Ką išduoda šlapimo spalva, drumstumas, kraujas šlapime, kitos fizinės ar cheminės šlapimo savybės?
Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro inkstų ligų gydytoja nefrologe med. dr. Aurelija Zamauskaite.
– Koks šlapimas laikomas geru?
– Geras šlapimas yra tas, kurio savybės atitinka fiziologines normas, o pagrindines šlapimo savybes nusako jo spalva, kvapas, skaidrumas, santykinis tankis, šlapimo pH (rūgščių ir šarmų santykis) ir cheminė sudėtis.
– Kokius negero šlapimo požymius galėtų pastebėti pats žmogus? Ką išduoda šlapimo spalva?
– Šlapimo spalva vertinama vizualiai, laikant cilindrą su šlapimu šviesoje prieš baltą foną. Sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesios iki sodrios geltonos, ir tai lemia jame esančios cheminės medžiagos ir šlapimo koncentracija.
Šlapimo spalva priklauso nuo:
• maisto – šlapimas gali nusidažyti tam tikra spalva suvalgius mėlynių, rabarbarų, vyšnių, burokėlių, paprikų, morkų, apelsinų ir kt.;
• pigmentų – žalsvo atspalvio rudą, tarsi alaus spalvą gali nulemti tulžies pigmentų buvimas šlapime, o rudai oranžinę – padaugėjęs tulžies pūslės išskiriamo pigmento urobilinogeno kiekis;
• vaistų (pvz., rausva spalva gali būti dėl rifampicino, metronidazolo, nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, aspirinas šlapimą nudažo rožine spalva);
• kraujo – jei šlapime yra šviežio kraujo, jo spalva bus ryškiai raudona, jei seno kraujo – ruda ar rausvai ruda.
– Ką galėtų reikšti aitrus šlapimo kvapas?
– Sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra neaštraus specifinio aromatinio kvapo. Jei šlapimas amoniako kvapo, tai gali reikšti, kad žmogus serga šlapimo pūslės uždegimu ar šlapimo takų infekcija. Tačiau ir sveiko žmogaus ilgiau pastovėjęs šlapimas gali skleisti amoniako kvapą. Jei šlapimas kvepia obuoliais, yra tikimybė, kad žmogus serga cukriniu diabetu. Įvairus aštrus maistas, vaistai (antibiotikai) taip pat gali keisti šlapimo kvapą.
– Rūgščių ir šarmų balansas mūsų organizmui yra labai svarbus, nes rūgštėjimas gali skatinti ligų vystymąsi. Ką reiškia šlapimo pH?
– Sveiko žmogaus, valgančio įvairų maistą, šlapimo reakcija yra silpnai rūgšti arba neutrali (pH 4,5–7,8). Jei žmogus valgo daug mėsos, jo šlapimas gali parūgštėti, jei daug augalinio maisto ir pieno produktų – tapti šarmingesnis. Jei šlapimo pH reakcija labai rūgšti, galima įtarti, kad žmogus badauja ir/arba serga cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, karščiuoja. Jei šlapimo reakcija šarminė, galima daryti prielaidą, kad žmogus vartoja tam tikrų vaistų ir/arba vemia, viduriuoja. Šarminė šlapimo reakcija yra pas besilaukiančias moteris, sergant šlapimo pūslės uždegimu arba kai šlapimas buvo ilgai laikytas.
– Ar sveiko žmogaus šlapimas visada turėtų būti skaidrus? Ar jame gali būti kietų dalelių?
– Taip, sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra skaidrus. Drumstumą gali lemti gausus leukocitų pūlių ir/arba bakterijų, druskų, riebalų, ląstelinių elementų, gleivių, kraujo atsiradimas šlapime. Jeigu šviežias šlapimas drumstas arba labai drumstas, daroma prielaida, kad organizme vyksta patologinis procesas. Tiesa, ilgiau pastovėjusiame sveiko žmogaus šlapime irgi susidaro nuosėdų, kurios vizualiai žiūrint primena neryškų debesėlį. Vėsioje vietoje laikomame sveiko žmogaus šlapime gali nusėsti rausvo atspalvio uratinių (susidaro iš šlapimo rūgšties), šiltoje – baltų fosfatinių nuosėdų.
Nuosėdos skirstomos į neorganines ir organines. Neorganinės nuosėdos yra įvairios druskos. Tam tikras neorganinių druskų kiekis gali būti ir sveiko žmogaus šlapime. Organinės nuosėdos – tai leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), ląstelės, audinių dalys, kt. Taip pat šlapime gali būti aptinkama ir kitų nuosėdų, pvz., vaistinių preparatų kristalų, piktybinių navikų ląstelių, spermatozoidų ar prostatos sekreto, kt. Šlapimo nuosėdų nustatymas yra labai svarbus tam tikrų ligų diagnostikai. Organinių nuosėdų atsiranda dėl uždegiminio proceso arba padidėjusio inkstų kamuolėlių pralaidumo, todėl jų buvimas šlapime siejamas su įvairiais infekcinės, imuninės kilmės uždegimais. Neorganinės šlapime esančios nuosėdos arba druskos sudaro sąlygas vystytis akmenligei, podagrai, kt. ligoms.
Svarbus šlapimo rodmuo – santykinis tankis. Jis parodo skystų ir kietų šlapimo sudedamųjų dalių santykį, kuris priklauso nuo inkstų veiklos. Sveiko, normaliai besimaitinančio žmogaus santykinis tankis per parą yra 1,010–1,026 (kai kuriais duomenimis 1,003–1,030). Jis gali priklausyti nuo amžiaus. Kai santykinis tankis neatitinka normos, tai gali reikšti, kad: • žmogus vartoja daug skysčių, tada santykinis tankis bus nedidelis;
• žmogus yra netekęs daug skysčių, tada šlapimas bus labiau koncentruotas;
• gali būti sutrikusi natrio, elektrolitų apykaita.
– Ką gali reikšti šlapime esantis kraujas? Kokie kiti cheminiai šlapimo komponentai svarbūs ir gali pranašauti ligas?
– Jei šlapime yra kraujo (eritrocitų), galima daryti prielaidą, kad žmogus serga tam tikromis ligomis, kurios sukelia vidinį kraujavimą, pvz., esant polipams, navikams, sergant tuberkulioze, inkstų uždegimu ar akmenlige ir kt. Sveiko žmogaus šlapime gali būti pavienių eritrocitų po sunkaus fizinio darbo, ilgai pastovėjus. Jau minėjau, kad nuo šlapime esančių pigmentų gali priklausyti šlapimo spalva. Tačiau padidėjęs tam tikrų pigmentų kiekis gali reikšti ligas. Sveiko žmogaus šlapime gali būti labai nedidelis kiekis kepenyse išskiriamų tulžies pigmentų bilirubino, urobilinogeno. O padidėjęs bilirubino kiekis šlapime gali byloti, kad žmogus serga kepenų ligomis. Didelis urobilinogeno kiekis nustatomas sergant maliarija, plonosios ir storosios žarnos uždegimu (enterokolitu), tulžies latakų uždegimu (cholangitu), hemolizine gelta, miokardo infarktu, vartojant alkoholio, apsinuodijus.
Daug ką apie žmogaus sveikatos būklę gali pasakyti šlapime esantis baltymas. Sveiko žmogaus šlapime yra labai mažas baltymo kiekis, jo padaugėja ir būna nuolat tam tikrų ligų atvejais (pvz., sergant inkstų kamuolėlių uždegimu, diabetine nefropatija, kt.) arba dėl fiziologinių priežasčių, tada jų padidėjimas išlieka neilgai (šlapime gali būti iki 1 g/l baltymo, esant nėštumui, intensyviam raumenų darbui, ilgai stovint, nušalus, suvalgius labai daug baltymų turinčio maisto).
Šlapime gali būti ir ketoninių kūnų (tai acetonas, acetoacto rūgštis, beta-oksisviesto rūgštis), kurie atsiranda tam tikrų patologijų atveju, ypač sergant cukriniu diabetu (toks šlapimas yra labai rūgščios reakcijos, acetono (obuolių) kvapo). Ketoninių kūnų gali atsirasti ir fiziologiškai – badaujant ir/arba vartojant daug baltyminio ir riebaus maisto, visai nenaudojant angliavandenių, smarkiai vemiant, viduriuojant.
– Kokiais atvejais šlapimas yra saldus?
– Cukraus (gliukozės) kiekis – svarbus ne tik kraujo, bet ir šlapimo rodiklis. Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti sergant diabetu. Dėl fiziologinių priežasčių jo kiekis gali padidėti suvalgius daug lengvai virškinamų saldumynų, nėštumo metu, dėl didelio emocinio streso. Kartais padidėjęs gliukozės kiekis gali pranašauti centrinės nervų sistemos ligas, meningitą, encefalitą arba pasireikšti karščiuojant, apsinuodijus. Tačiau pašalinus pagrindinę priežastį, gliukozės kiekis šlapime normalizuojasi.
– Kiek kartų per dieną šlapintis yra norma? Koks turėtų būti paros šlapimo kiekis?
– Šlapinimasis priklauso ne tik nuo ligų, bet ir nuo žmogaus įpročių. Norma laikoma, jeigu žmogus šlapinasi iki 6 kartų per dieną ir 1–2 kartus naktį. Vidutiniškai per parą žmogus turėtų išskirti 1,5–2 l šlapimo. Išskiriamas per tam tikrą laiką šlapimo kiekis vadinamas diureze. Jei per parą išskiriamo šlapimo kiekis sumažėjęs, būklė vadinama oligurija. Jei padidėjęs – poliurija. Karštą dieną, nepakankamai geriant ar sunkiai fiziškai dirbant ir prakaituojant, šlapimo išskiriama mažiau ir jis bus tamsesnis. Geriant daugiau skysčių, šlapimo spalva bus šviesesnė ir jo išsiskirs daugiau. Miegant šlapimo išskiriama mažiau. Todėl jeigu per naktį keliatės šlapintis kelis kartus, apie tai verta pasikalbėti su gydytoju.
– Ar svarbu šlapintis tik pajutus norą, ar galima kentėti? Galbūt kentėdami treniruojame šlapimo pūslę ir tai gali padėti išvengti šlapimo nelaikymo problemų? Kokių ligų požymis gali būti per dažnas ar priešingai – retas šlapinimasis?
– Žinoma, kentėti nereikia. Dažnas šlapinimasis gali varginti esant dirgliai šlapimo pūslei. Šlapimo nelaikymas moterims po menopauzės gali vystytis dėl tarpvietės raumenų arba šlaplės rauko silpnumo, hormoninių pokyčių. Jaunoms moterims šių problemų gali atsirasti po pirmojo gimdymo dėl tarpvietės raumenų pažeidimo, nusilpus sfinkteriui (šlaplės sutraukiamajam raumeniui), taip pat didelės fizinės įtampos metu. Nepriklausomai nuo amžiaus, šlapimo nelaikymas gali varginti po įvairių pilvo ir dubens operacijų.
Siekiant išvengti šlapimo nelaikymo, reikėtų stengtis nesirgti šlapimo takų infekcijomis, nesimaudyti šaltame vandenyje, neperšalti, nesirgti makšties uždegimu ar kitomis ginekologinėmis ligomis, po gimdymo būtinai tikrintis pas gydytoją, vengti sunkaus fizinio darbo, nevartoti alkoholio, nerūkyti, atlikti pratimus tarpvietei stiprinti.
Retas šlapinimas, mažas šlapimo kiekis gali būti susiję su inkstu liga, progresuojančiu inkstų funkcijos nepakankamumu, kai kada su fiziologine būkle. Normaliomis sąlygomis rekomenduojama suvartoti iki 2 l skysčių per parą.
