Kodėl sunku rytais anksti atsikelti? Kodėl dienos režimas nueina šuniui ant uodegos po to, kai suskamba žadintuvas?
Mano aplinkoje yra labai mažai žmonių, galinčių žadintuvui nuskambėjus iškarto atsibusti, atsikelti ir žvalūs nustriksėti į darbą. Daugumai mūsų reikia laiko, kad ryte galėtume „sugrįžti į save“. Kartais net valandos būna mažai.
Mes gelbėjamės puodeliu kavos arba garsiai skambančia muzika, tačiau ir tai nepadeda. Kodėl gi rytas nebūna labas ir ką reik daryti, kad jis taptų nors šiek tiek malonesnis? Kodėl taip sunku rytais anksti atsikelti?
Kodėl mes slepiamės po paklode?
Jeigu ryte jaučiatės mieguisti, Jums norisi gerti ir mažiausiai valandėlę nusnausti, priežasčių gali būti keletas:
Pirma – banaliausia – Jums neužteko laiko išsimiegoti. Kiekvienam žmogui minėtas valandų skaičius būna labai individualus. Vieniems užtenka 5-6 val., o kitiems – ne mažiau 8 val. Dar svarbesnis yra biologinis ritmas. Jeigu Jūs neišsimiegate, greičiausiai Jūsų ritmas akivaizdžiai sutrikęs. Jūs miegate, turbūt, ne tada, kad yra pratęs Jūsų organizmas ir atsibundate ne tada, kad Jūsų organizmui norėtųsi.
Mūsų kūnas – pats tiksliausias žadintuvas pasaulyje. Įpratęs keltis visada tuo pačiu metu jis valandą iki atsibudimo ims ruoštis „įvykiui“. Organizmas „paleis“ į kraują specifinių hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, streso hormono, teikiančio energijos ir padedančio atsibusti. Sapnas taps „jautresnis“, kūno temperatūra pakils. Jūsų organizmas bus pasiruošęs atsibusti.
Tai primena kompiuterio įjungimą – Jūs spaudžiate mygtuką, jis pradeda „triukšmauti“ ir urgzti, ir tik po kelių sekundžių įsijungia vaizduoklis.
Viskas būtų gerai ir gražu, bet.... Jeigu organizmas neįprato keltis tuos pačiu metu, jis ir nesiruošia tam. Būtent dėl to Jūs rytais jaučiatės tokie „sudaužyti“.
„Suderinti“ vidinį laikrodį nėra sudėtinga – tereikia kiekvieną dieną eiti miegoti ir keltis sistemingai, tuo pačiu laiku. KIEKVIENĄ DIENĄ – IŠEIGINĖS SKAITOSI. Tik tuomet ateis laimė – pradėsite keltis 5 minutėmis anksčiau nei suskambės Jūsų žadintuvas. Tai parodys, kad organizmas vėl rūpinasi savimi/Jumis – juk jis puikiai žino, kaip Jūs nemėgstate žadintuvo garso, ir padeda Jums jo negirdėti.
„Dar penkios minutės....dešimt....“
Tik nedarykite baisios klaidos – neišjunginėkite žadintuvo ir neleiskite sau dar šiek tiek nusnausti.
Kai Jūs išjungiate žadintuvą, Jūs rizikuojate vėl nugrimzti į gilų miegą, iš kurio nėra labai lengva sugrįžti į tikrovę. Po to Jūs vėl atsimerksite ir pabandysite atsibusti aplenkę „lengvo“ ir jautraus miego stadiją, kuomet kūnas pats ruošiasi atsibusti. Rezultatas visiems gerai žinomas ir liūdnokas – dar vienas sugadintas rytas.
Būtent todėl geriau iškart nustatyti žadintuvą būtent tam laikui, kada reikia keltis, kad nebūtų pagundos pagulėti dar šiek tiek.
Geras patarimas: kai tik išgirsite žadintuvą, pasistenkite neskubėdami atsikelti ir atidaryti užuolaidas – taip Jūsų organizmas supras, kad jau diena ir gana miegoti.
Kuomet nubudimas – didžiulė žala
Kai Jūs staiga atsibundate, organizmas patiria neįtikėtiną stresą. Kaip jau ir minėjau, organizmui reikia laiko, kad jis atsigautų. Jeigu minėto laiko negaunama, gali atsitikti tragedija.
Būtent dėl šios priežasties dauguma infarktų nutinka ryte! Juk jeigu Jūs jau esate rizikos grupėje, jūsų arterijose yra cholesterolio sankaupų, ir kraujospūdžio padidėjimas nubudimo proceso metu gali sukelti širdies smūgį.
Mėgaukitės saule
Specialistai pataria: kad pagerintumėte miegą, daugiau laiko praleiskite lauke. Atminkite, kad žmogus – dienos būtybė – dieną mes esame aktyvūs, o naktį miegame. Dėl to mūsų biologinis ritmas tiesiogiai priklauso nuo saulės judėjimo – saulėlydžiai ir saulėtekiai nustato miego laiką. Šviesos receptoriai, esantys akyse, siunčia į smegenis signalus ir tokiu būdu derina vidinį laikrodį. Beje, minėtos ląstelės praktiškai neatsako už regėjimą, todėl akli žmonės nori miegoti ir keliasi tuo pačiu metu, kaip ir visi.
Kai Jūs leidžiate laiką lauke, Jūsų organizmas prisiderina prie aplinkinio pasaulio, prie vietinio laiko (gamtos laiko). Todėl kai mes daug būname lauke, mes kur kas greičiau priprantame prie kitų laiko juostų.
Optimalu būti lauke mažiausiai 1-2 val./parą. Juk grynas oras naudingas ne tik miegui.
Tikėtina, kad mūsų miego sutrikimai – ilgo buvimo uždarose patalpose „vaisius“. Pagalvokite patys: žiema – važiuoji į darbą – dar tamsu, išeini iš darbo – jau tamsu...
Vyturys ar pelėda – viskas priklauso nuo genų
Maždaug 10 % mūsų – „vyturiai“ – tie, kurie anksti gulasi ir anksti keliasi. Dar dešimt procentų – „pelėdos“ – pas kuriuos viskas priešingai. Visi likusieji „pakibo“ kažkur tarp minėtų dviejų kategorijų.
Gydytojai sako: meilė ankstiems nubudimams persiduoda genetiniam lygmenyje. Juk būna, kad kaip žmogus besistengtų, jam net 2 valandų būna per mažai atsikelti. Dažniausiai „pelėdos“ ir „vyturiai“ – tai ištisos šeimos. Todėl jeigu Jūs nesugebate atsikelti anksti ryte, nesitikėkite, kad Jūsų vaikas šoks iš lovos žadintuvui nuskambėjus.
Priežastis, vėlgi, biologiniam laikrodyje. „Vyturių“ laikrodis eina greičiau, todėl jie greičiau pavargsta vakare ir skuba miegoti. „Pelėdų“ laikrodis žygiuoja lėtai – darbas naktį nėra baisus.
Miegas ir paaugliai
Vėl negalite išjudinti savo vaiko į mokyklą? Jis ne tingi, jam išties norėtųsi keltis anksčiau, tačiau organizmas prieštarauja – vaikams reikia daugiau miego, nei suaugusiems žmonėms, kad galima būtų susitvarkyti su hormoniniais, fiziniais ir psichologiniais pokyčiais, susijusiais su augimu.
Testosteronas ir progesteronas – hormonai, ypač aktyviai gaminami lytinio brendimo metu, trikdo biologinį ritmą, dėl to paaugliui reikia keltis vėliau.
Iš tiesų, jeigu vaikas ilgai „voliojasi“ lovoje, jo rezultatai, kaip bebūtų keista, tik gerėja. Be abejo, vaikas turi mokytis, o ne šiaip gulėti lovoje... Eksperimentui atlikti keletas UK mokyklų perkėlė pamokų pradžią į 10 val. ryto – visi tik išlošė.
